Vokietija paskelbė aukštą parengties lygį, didėjant nuogąstavimams, kad islamistų „miegančiosios ląstelės“ Europoje gali imtis atsakomųjų veiksmų dėl smūgių Iranui

Valdžios institucijos perspėja, kad su Iranu siejamos miegančiosios grupės ir ekstremistų tinklai gali nusitaikyti į Izraelio ir JAV institucijas, taip pat į asmenis, viešai švenčiančius patvirtintą Irano aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei mirtį.

Tomas Brukas

Saugumo agentūros visoje Vokietijoje sugriežtino apsaugos priemones po JAV ir Izraelio savaitgalį surengtų karinių smūgių Iranui, perspėjus, kad Teheranas gali siekti atsakomųjų veiksmų Europos teritorijoje.

Pasak „Bild“, valstybės saugumo tarnybos ir vidaus žvalgybos pareigūnai dabar kas valandą peržiūri grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Ypatingas dėmesys skiriamas JAV ir žydų institucijoms, kurios, valdžios institucijų vertinimu, gali tapti potencialiais taikiniais siekiant atpildo.

„Dėl eskaluojamo konflikto didėja vadinamųjų islamistų miegančiųjų grupuočių, galinčių vykdyti sabotažo veiksmus ar net išpuolius mulų režimo vardu, aktyvumo rizika“, – Vokietijos bulvariniam laikraščiui sakė aukšto rango valstybės saugumo pareigūnas.

Šaltinis pabrėžė, kad tokie asmenys nebūtinai būtų Irano piliečiai. Ilgalaikė Teherano parama grupuotėms, įskaitant „Hamas“, – „pinigais, ginklais ir logistika“ – gali paskatinti susijusius ekstremistus veikti Irano vardu. Pastaraisiais metais valdžia Vokietijoje ir kitose Europos šalyse atskleidė su „Hamas“ susijusias grupuotes bei ginklų atsargas. „Tai aiškiai rodo, kad egzistuoja parengti nenumatytų atvejų planai smogti“, – pridūrė pareigūnas.

Vokietijos vidaus žvalgybos agentūra – Federalinis Konstitucijos apsaugos biuras – taip pat nurodė, kad Irano Islamo revoliucijos gvardija (IRGC) gali remtis Vokietijoje jau veikiančiais šiitų tinklais iš Libano, Pakistano ar Afganistano. Pareigūnai taip pat ruošiasi galimiems neramumams per demonstracijas prieš Izraelį, panašias į tas, kurios kilo po „Hamas“ išpuolių prieš Izraelį. Tuo pat metu džiūgaujantys Irano opozicijos šalininkai gali tapti mažesnių ekstremistinių grupių taikiniais.

Komentaruose, paskelbtuose „Tagesspiegel“ ir „Süddeutsche Zeitung“, Vokietijos žvalgybos tarnybas prižiūrinčio parlamentinės kontrolės komiteto pirmininkas Marcas Henrichmannas perspėjo dėl galimo Teherano atsako. „Negalima atmesti atsakomųjų priemonių, įskaitant Irano miegančias grupes Europoje“, – sakė CDU politikas. Jis pridūrė, kad Irano režimas „praeityje ne kartą įrodė, jog vykdo savo terorą už šalies ribų“, ir apibūdino Teherano vadovybę kaip esančią „absoliučioje kovoje už išlikimą“.

Vokietijos vyriausybės komisaras kovai su antisemitizmu Felixas Kleinas taip pat perspėjo, kad padidėjusi įtampa Artimuosiuose Rytuose dažnai sutampa su išaugusia grėsme žydų bendruomenėms Europoje. Jis žiniasklaidos grupei „Funke“ teigė, jog galima tikėtis, „kad Iranas panaudos savo tinklus šioje šalyje teroristiniams išpuoliams prieš žydų ir Izraelio institucijas“.

„Ne kartą matėme ryšį tarp išaugusios įtampos Artimuosiuose Rytuose ir suintensyvėjusių išpuolių prieš žydų bendruomenes Europoje“, – pridūrė jis.

Kancleris Friedrichas Merzas sušaukė Vokietijos Nacionalinio saugumo tarybą, kad būtų įvertintos krizės pasekmės šalies viduje. Po pokalbių su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu ir konsultacijų su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Keiru Starmeriu bei Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu paskelbtame pareiškime F. Merzas pabrėžė, kad Vokietija kariniuose smūgiuose nedalyvavo. Kartu jis griežtai pasmerkė Irano atakas prieš Izraelį ir kitus regiono partnerius.

„Vokietijos vyriausybė primygtinai ragina Iraną nedelsiant nutraukti karinius smūgius prieš Izraelį ir kitus mūsų partnerius regione. Ji griežčiausiai smerkia šias atakas“, – pareiškė F. Merzas. Jis taip pat pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos kelias savaites siekė derybų būdu išspręsti klausimą dėl Irano branduolinės programos, tačiau Teheranas „nesutiko su jokiu visapusišku, patikimu ir patikrinamu susitarimu nutraukti savo karinę branduolinę programą“.

Saugumo institucijos mano, kad Irano žvalgybos tarnybos Vokietijoje išlieka aktyvios, ypač stebėdamos opozicijos atstovus. Federalinis Konstitucijos apsaugos biuras perspėjo, kad su Irano opozicija užsienyje susiję asmenys yra „nuolatiniai Irano tarnybų taikiniai“.

Nors dabartinė vyriausybė kritikavo Irano smūgius kaimyninėms Artimųjų Rytų šalims, buvusi žaliųjų užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pasmerkė JAV ir Izraelio inicijuotus karinius veiksmus.

Socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime A. Baerbock, šiuo metu einanti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos prezidentės pareigas, teigė, kad „rimtas susirūpinimas dėl Irano branduolinės programos, regioninės veiklos ir žmogaus teisių pažeidimų turi būti sprendžiamas laikantis JT Chartijos ir tarptautinės teisės“.

rmx.news