Šiandien vadinamoji politinė dešinė labai dažnai painiojama su konservatizmu. Visi, kas į dešinę nuo „centro“ arba tiesiog nėra socialistai ar kairieji liberalai, lengva ranka – ir visiškai nepagrįstai – vadinami konservatoriais.
„Konservatoriais“ virsta ir Angelos Merkel oportunistai, ir Donaldo Trumpo ekonominiai nacionalistai, ir Viktoro Orbano reakcionieriai, ir „Prawo i Sprawiedliwość“ tradicionalistai, ir Ingridos Šimonytės / Gabrieliaus Landsbergio liberalai. Ir net Putino Rusija.
Ši politinio mąstymo mišrainė kyla iš menko suvokimo, kas yra konservatizmas ir konservatyvumas. Pažvelkime į Trumpą ir jo bendraminčius. Taip, jie laikytini dešiniaisiais, bet konservatizmo juose ir (iš dalies) jų vykdomoje politikoje praktiškai nėra. Nei ekonominis nacionalizmas, nei nusigręžimas nuo Vakarų sąjungininkų ir Vakarų civilizacijos kaip kertinio geopolitikos principo, nei kova už kiaušinių prieinamumą vartotojams (Trumpo nuolat kartojama tema) nėra konservatizmas.
Konservatizmas neiškelia ekonominio dėmens virš politikos, kuri aprėpia daugiau sričių nei vien ekonominės naudos teritorija. O Trumpas daro būtent tai: pinigai, verslas, derybos, sandoriai, perku-parduodu, „it’s economy, stupid“. Tai – ne politika, o turgus.
Antras dalykas: konservatoriams moralės dėmuo tradiciškai ne mažiau svarbus, kartais net svarbesnis už politikos ir ekonomikos dėmenis. O tas, kam svarbi moralė, vargu ar sakys, kad Hitleris arba Putinas – „šaunus vyras“; kad su Putino Rusija arba Hitlerio Vokietija reikia siekti taikos ir plėtoti prekybą.
Trečias punktas: konservatoriams Vakarų civilizacija yra ir kultūriškai, ir geopolitiškai saugotinas paveldas. Jokie multikultūriškumo protrūkiai ir jokie „mums dabar aktualu ne Europa, o Azija“ šito principo iš konservatoriaus vertybinio kompaso neištrins. Jam „conservare“ – „išsaugoti“ – reiškia saugoti ir puoselėti Vakarų civilizacijos paveldą. Amerikos politikas, kuris mano, kad „Europa – nebesvarbi“, nėra konservatorius.
Ir dar vienas dalykas, kalbant apie „conservare“: aplinkos išsaugojimas. Kai kalbėjausi su lenkų rašytoju Andrzejumi Sapkowskiu apie konservatizmą jo knygose, jis pripažino, kad jam asmeniškai būdingas konservatyvumas požiūryje į gamtos, miškų apsaugą ir jų besaikį naikinimą. Tas pats „gamtosauginis“, meile miškui, žmogaus nesudarkytai gamtai pasižymintis konservatyvumas būdingas Johno Tolkieno knygoms. Amerikoje tą patį įkūnija Henry Thoreau literatūrinis paveldas. O ką daro dešinioji, bet toli gražu ne konservatyvi JAV valdžia? Mažina aplinkosaugos finansavimą.
Tikro konservatizmo šių dienų politikoje labai trūksta. Ir JAV, ir Europoje.
Liaucius nusigrybavo. Eilini karta.
Konservatizmas nesuderinamas su dinamišku gaivališku žmonių dauginimusi (ir daugėjimu) skurde. Konservatyvi moralė (faktiškai krikščioniška 2000 metų senumo) neleidžia pripažinti to akivaizdaus nesuderinamumo, siūlo spręsti skurdo problemas beviltišku būdu , turtingųjų graudinimais, o atkaklus tiesos pripažinimo atidėliojimas tik sunkina padėtį. Demografinė problema perauga į ekologinę, o ekologija nuožmi ir krikščioniški sudraudimai ir pamokslavimai jai negalioja.
Konservatoriams reikia pripažinti, kad pasaulis turi prisitaikyti prie pasaulyje vykstančio besaikio žmonių dauginimosi skurde pasekmių. Arba pripažindamas šitą svarbiausią veiksnį ir imdamasis adekvačių veiksmų, arba nepripažindamas – ir taip perleisdamas iniciatyvą avantiūristams tipo Trumpas ir Putinas.. Veikiantiems pagal principą „gelbėkitės kas galite!””
…O mūsų Konservatoriai tiesiog be reikalo taip pasivadino dar pačių antikomunistinių Lietuvos pertvarkymų įkarštyje, kada konservatoriais Lietuvoje buvo nebent Burokevičiaus tipo reliktiniai komunistai