spot_img
2026-01-28, Trečiadienis
Tautos Forumas

Visuomenininkai prašo atlikti Lietuvos kalbos priežiūros institucijų finansinį ir veiklos auditą

dvikalbyste-autobuse-n-zverko-nuotr-300x225_240_180

Lapkričio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės Valstybinės kalbos reikalų visuomeninės komisija (VKRVK) kartu su kitomis organizacijomis kreipėsi į Valstybės kontrolę prašydami atlikti Lietuvos kalbos priežiūros institucijų finansinį ir veiklos auditą.

Susitikime su valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Daiva Bakutiene dalyvavo visuomeninės komisijos pirmininkė Eglė Mirončikienė, Nacionalinės vartotojų federacijos vadovė Alvita Armanavičienė, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos atstovas Vladas Turčinavičius. Susitikimo dalyviai aptarė valstybinės kalbos priežiūros bėdas, jų sprendimo būdus ir sutarė dėl tolesnio bendradarbiavimo.

Lietuvos valstybės kontrolieriui Arūnui Dulkiui adresuotame visuomenininkų prašyme „Dėl kalbos priežiūros institucijų finansinio ir veiklos audito“ pažymima, kad Valstybės lėšomis išlaikoma daug už valstybinę kalbą atsakingų institucijų. „Kultūros ministerija formuoja valstybės politiką valstybinės kalbos srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą. Kalbos norminimo, tvarkybos ir priežiūrai užtikrinti veikia Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Valstybinė kalbos inspekcija, savivaldybių kalbos tarnybos. Savivaldybėms perduotoms funkcijoms vykdyti skiriami valstybės biudžeto asignavimai. Tačiau kalbos priežiūrai skiriamos biudžeto lėšos naudojamos neefektyviai“, – rašoma prašyme.




Pasak visuomenininkų, lietuvių kalba vis labiau nuvertinama ir stumiama iš šalies viešojo gyvenimo. „Ji vis labiau teršiama svetimžodžiais, vis daugėja teisės aktų reikalavimų neatitinkančių viešųjų užrašų, iškabų, reklamų, įmonių ir renginių pavadinimų, konferencijose, mokymuose ir kitur dažnai neužtikrinamas vertimas į valstybinę kalbą. Ypač apgailėtina padėtis Lietuvos sostinėje Vilniuje“, – teigiama dokumente.

Visuomenininkai įsitikinę, kad kalbos norminimo, tvarkybos, priežiūros institucijų sistema neužtikrina kontrolės kokybės, visuotinumo ir yra nepakankamai veiksminga.

„Lietuva yra vienintelė valstybė, galinti garantuoti lietuvių tautos ir kalbos egzistavimą bei raidą, todėl už valstybinę kalbą atsakingų institucijų netinkamas darbas, lietuvių kalbos skurdinimas, vartojimo srities susiaurinimas laikytinas grėsme Lietuvos valstybės pamatinėms vertybėms“, – teigia visuomenininkai.

Šį kreipimąsi į Valstybės kontrolę pasirašė nemažai nevyriausybinių organizacijų: Nacionalinė vartotojų teisių federacija, Lituanistų sambūris, Lietuvių fronto bičiulių sąjūdis, Žmogaus teisių gynimo asociacija, Kauno jungtinis demokratinis judėjimas, Šiaulių apskrities bendruomenių konfederacija, Vilniaus bendruomenių asociacija, Vakarų Lietuvos tėvų forumas, Šiaulių miesto Sąjūdžio pirmeivių klubas, Nacionalinis interesas, Už socialinį teisingumą, Skaidri politika, Vilniaus m. savivaldybės Prevencijos ir viešosios tvarkos visuomeninė komisija, Vilniaus m. savivaldybės Kultūros visuomeninė komisija,  Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Vilniaus skyrius, Vilniui ir Tautai ir kt.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Prof. dr. Liudvika Meškauskaitė. Apie LRT krizę: kas, kodėl ir kaip (II dalis)

Visuomeninio transliuotojo teisinio statuso ypatumai LRT krizės kontekste LRT nėra tiesiogiai paminėta Konstitucijoje, tačiau visuomeninio transliuotojo samprata yra glaudžiai...

Už mokesčių mokėtojų lėšas – pramogų virtinės

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) leido įspūdingas sumas darbuotojų pramogoms, kelionėms ir vaišėms. Dėžėmis triaukšti obuoliai ir...

Vidas Rachlevičius. Naujojo pasaulio kontūrai (2). Galia, teisė ir mūsų valstybės likimas

Gyvename naujame pasaulyje? Atsakant į šį ore kybantį klausimą, galima kalbėti valandų valandas, tačiau svarstant apie tai, siūlau...

Rasa Čepaitienė. Hienos ir našlaičiai

Dabartinė padėtis Lietuvoje kuo toliau, tuo labiau primena kaprizingą vaiką, krečiantį vis didesnes eibes ir stebintį, kiek dar...