Vilniaus krašto etnografiniame muziejuje – V. Juraičio fotografijų paroda „Kaimo žmonės“

Vilniaus krašto etnografiniame muziejuje Nemenčinėje (Švenčionių g. 14), atidaryta Valentino Juraičio fotografijų paroda „Kaimo žmonės“.

Pastaraisiais metais V. Juraitis nuolat fotografuoja Vilnijos krašto etnografinį gyvenimą. Jį dažnai galima sutikti etnografiniame sąskrydyje Bieliškėse prie Asvejos ežero, Sužionių seniūnijos šventėse ar Derliaus šventėje Šalčininkuose. Nuolat fiksuodamas krašto etnografinį gyvenimą, autorius išleido fotoalbumus „Rytų Aukštaitijos kaimai“ ir „Šalčininkai“.

Parodoje pristatomą fotografijų ciklą „Gurbšilio žmonės“ Valentinas Juraitis pradėjo 2000 metais, siekdamas užfiksuoti XX ir XXI amžių sandūrą bei pokyčius visuomenėje. Tai laikas, kai kaime vyko dideli pasikeitimai: buvo panaikinti kolūkiai bei bendrovės ir kūrėsi privatūs ūkiai.

Fotografo kūrybinis kelias – tai įvairiapusė Lietuvos istorijos bei kasdienybės kronika: nuo sukrečiančių industrinių peizažų iki subtilių etnografinių vaizdų, nuo Atgimimo įvykių fiksavimo iki kaimo gyvenimo tyrinėjimo. Jo fotografijos pasižymi įžvalgumu, jautrumu ir giliu humanistiniu požiūriu.




Rengėjų plakatas Rengėjų plakatas | lzs.lt nuotr.

Kalbant apie etnografijos temą, reikia pastebėti, kad žmonių buitis vis dar mažai užfiksuota „iš vidaus“. Žmonės saugo savo privatumą, bijo vagių, tad prisileidžia ne kiekvieną. Visgi su draugų ir bendraminčių pagalba fotografui pavyksta „prisijaukinti“ veikėjus, nufotografuoti jų namų virtuves, kur kepami blynai, ar tvartus, kuriuose „bliauna avys ir ožkos“.

Panašią Rytų Aukštaitijos ir Vilnijos krašto gyvenseną lėmė šimtmečius trukęs ūkininkavimas rėžiniuose žemės ploteliuose bei gatviniai kaimai. Šio regiono gyvenamieji namai šviesūs ir jaukūs.

Šeimininkai leido užfiksuoti gražiausius kambarius, kur garbingiausioje vietoje kabo šventi paveikslai ir artimųjų fotografijos. Tik, deja, dabar tuose namuose dažniausiai gyvenama po vieną – dažniausiai tai moterys-našlės. Vaikai iškeliavo į miestus ar emigravo į užsienį. Parodoje taip pat pateikiama Karaliaučiaus krašto etnografinių vaizdų.

Autoriaus fotografijos buvo rodomos Lietuvoje bei užsienyje – Berlyne, Čikagoje. V. Juraičio darbų yra įsigiję Lietuvos, Šveicarijos, JAV muziejai ir privatūs rinkėjai.

Paroda veiks iki kovo 15 d.

Vilniaus krašto etnografinis muziejus – tai Vilniaus rajono savivaldybės muziejus, įsikūręs Nemenčinėje (Švenčionių g. 14). Jis kaupia, saugo ir pristato Vilnijos krašto gyventojų buities, amatų ir papročių liudijimus – muziejaus rinkinius ir ekspozicijas, skirtas daugiakultūrei Vilniaus krašto istorijai.

alkas.lt

1 KOMENTARAS

  1. Mūsų kaimynai prieš keliasdešimt buvo atsikėlę į Vilnių berods iš Vilniaus r. Šumsko ( ankstesnis pavadinimas- Laukininkai) , laikė save lenkais, tarpusavy ir su savo vaikais kalbėdavo tik rusiškai, lietuviškai suprasdavo, bet kalbėti neva nemokėjo, nors jų namuose vykstant šventėms, teko girdėti kaimyną grojant akordeonu ir gražiai dainuojant lietuviškai….

Komentarai nepriimami.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Jonas Vaiškūnas. Jei nepatinka šūkis – plėšk? Kokią žinią siunčia prokuratūra?

Kovo 11-ąją Vilniuje, ant pėsčiųjų tilto į Vingio parką, grupė jaunų žmonių šventė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Jie...

Švenčionių rajone vėl pilami pilkapiai – atgaivinamas senovinis protėvių laidosenos paprotys

Spalio 25 d. Švenčionių rajone, netoli Aidukų kaimo, lietuvių prigimtinio tikėjimo puoselėtojai pradėjo kurti naują Romuvos pilkapyną, pavadintą...

Prezidento Valdo Adamkaus šimtmečiui skirta Antano Sutkaus fotografijų paroda – Valdovų rūmų muziejuje

Valdovų rūmų muziejuje atidaryta Lietuvos klasiko Antano Sutkaus fotografijų paroda „Valdui Adamkui – 100“. Ji skirta Lietuvos Respublikos...

LNOBT baleto šokėjai apdovanoti Italijoje

Spalio 25-ąją Barletos miesto istoriniame Giuseppe‘s Curci teatre (Teatro Curci) surengto gala koncerto metu Lietuvos nacionalinio operos ir...