Matyt 100-mečio proga Seimas paprašė mūsų visų užpildyti anketas. Užpildžiau. Gaila, kad vietos kiekvienam skirta mažai, buvo galima ir plačiau kai ką aprašyti. Ko gero išplėstinį variantą paskelbsiu vėliau.. Gal jums irgi įdomu…
—————————————
Lietuvos valstybės naujojo archyvo Nepriklausomybės Akto signatarų apklausos anketa
Lietuvos valstybės naujasis archyvas 2018 m. Kovo 11 d. proga rengia parodą „Kovo11-osios signatarai laisvės aušroje“. Siekdami neapsiriboti tik archyviniais dokumentais, į rengiamą parodą žvelgiame kitokiu požiūriu. Vadovaujamės šūkiu „Jūs buvote ir esate žinomi. Dabar mes atrandame Jus iš naujo“. Todėl siekiame surinkti tokią informaciją, kuri neatsispindi archyviniuose dokumentuose ar plačiau neaptariama knygose. Pagarbos kupinas ir į būsimą parodą džiaugsmingai žvelgiantis archyvo kolektyvas, prašo Jus užpildyti šią anketą. Tegul signatarų vardai skamba per amžius!
1. Kokias vertybes skatino ir puoselėjo Jūsų šeima?
Mūsų šeimoje Visada buvo laikomasi krikščioniškų vertybių. Tautinis suvokimas ypač suaktyvėjo Rusijai okupavus Lietuvą. Dalis tėvo šeimos pasitraukė į Vakarus, o dalis papuolė Sibirą Krasnojarsko kraštą Kvitoko miestelį.
2.Apie kokią karjerą svajojote?
Visada traukė menas ir senovė, svajojau būti archeologe arba soliste, – turėjau absoliučią klausą ir stiprų balsą. Buvau meniška, nuo penkerių metų pradėjau skaityti rimtą klasiką.
3. Kokią karjerą pasirinkote?
Vidurinę baigiau vakarinėje mokykloje, studijavau Vilniaus valst. Universitete Filologijos fakultete lietuvių kalbą ir literatūrą pas prof. J.Lebedį, akad. Z. Zinkevičių, Urbutį, Girdenį,. J.Kazlauską,E.Bukelienę. Bet neko iš to neišėjo, nes menas buvo vienintelis dalykas, kuris valdė mane visokiomis savo formomis.
4. Ar savo profesinėje veikloje skatinote lietuviškumą, Nepriklausomybės siekį?
Prof. J.Kubiliaus esu įvardyta kaip tyliosios rezistencijos atstovė. „Stebuklinga patvorių žolė“, „Balandė kuri lauks“ir giminės istorija „Po mūsų nebebus mūsų“( bestseleris, 45 tūkst. egzempliorių išpirkta per nepilnus tris mėnesius, paskelbta skaitomiausia metų knyga) – viskas apie tai. Parašiau virš dvidešimties knygų, pastatytos trys pjesės ir filmas.
8. Ar mokymosi įstaigos turėjo įtakos Jūsų apsisprendimui?
Nelabai. Mokykloje – tik atskiri mokytojai. Universitete –taip. Dekanas J.Balkevičius jaunuolius iš Baltarusijos lietuviškųjų salų priimdavo net sunkiai rašančius lietuviškai ir net be dokumentų.Universitete įsijungiau į Žygeivių judėjimą, buvau net valdybos nare. Dauguma to meto žygeivių buvo ir Sąjūdžio kūrėjai. Lietuviškumo dvasia buvo stipri ir bekompromisinė.
6. Kada ir kokiu būdu prisijungėte prie kelio į Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą?
Ėjau tuo keliu visą gyvenimą, vedama širdies ir intuicijos. Niekur nereikėjo įsitraukti ar prisijungti. Jau gerokai prieš Atgimimą su Vytautu Rubavičiumi, ir kt. įkūrėme Teatro ir Kultūros studiją „Sietynas“. Buvau meno vadovė. Važiavau į Ameriką susitikti su poetu B.Brazdžioniu. Gavau jo leidimą ir išleidome „Poezijos pilnatį“ 100000 ekz. tiražu.
Turėjau pasirašyti spaudai kaip leidėja, nes visi tebebijojo. Teko rašyti ir įžangą, nes prityrę rašytojai ir garsūs kritikai atsisakė tą daryti. Pakvietėme BB į „Poezijos pavasarį“, – tai buvo visą gyvenimą jausto ir iškentėto Tėvynės ilgesio triumfas,.
Su Vytautu Rubavičiumi apvažinėjome daugybę kultūros namų su paskaitomis. Įkūrėme Lietuvos Moterų Sąjunga, tapau jos Pirmininke. Įvairiai padėdavome armijoje kankinamiems vaikinams. Pirmas organizuotas mitingas vyko Kalnų parke. Žmonių buvo minios, dalyvavo suluošinti kareiviai,- niekada daugiau nemačiau tiek daug verkiančių vyrų… Mano adresu plaukdavo lagaminai kareivių laiškų, – perdaviau juos rašytojai Moterų sąjungos narei rašytojai Vyt.Žilinskaitei, iš kurių gimė knyga „Prašė neverkti“.
Reikšmingiausiu to meto įvykiu laikau savo kalbą Michailui Gorbačiovui, pasakytą Spaudos rūmuose jo viešnagės į Lietuvą metu. Ta kalba buvo transliuojama visam pasauliui ir sukrėtė Raudonąją armiją. Kiekviena karinė dalis turėjo rašyti laiškus, jog aš meluoju. Laikraštis „Zvezda“ prašė tuos laiškus pasiimti, nes jų prisikaupė pusė redakcijos kambario. Telegramos plaukė iš visos TSRS. Be adreso. Paštininkai atrasdavo.
Vienoje telegramoje iš Magadano buvo rašoma: “Jesli by ženščiny Sovietskovo Sojūza vybirali by prezidenta, vy by stali im čerez dva časa“.
Tai nuskambėjo pasaulyje. Ėjau pas AT pirmininką Astrauską su žvėriškumo armijoje įrodymais, po to buvo įkurtas komisija prie Aukščiausios Tarybos kareivių reikalams spręsti. Pirmą kartą buvo galima rinkti ir identifikuoti nusikalstamus faktus.
7. Kuris įvykis, iš kelio į Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, jūsų nuomone, sukėlė didžiausią visuomenės susivokimą įsitraukti?
Kartoju, – įsitraukti man, kaip ir tautai, nereikėjo niekur. Gyvenau pagal savo sąžinę, buvau mylima tautos rašytoja. Niekada nerašiau sau, visada rašiau tautai. O partiniams, manau, padėjo apsispręsti Lietuvos atstovų veiksmai TSRS AT suvažiavime, , – nebebuvo kur dėtis.
8. Ar turėjote idealą, kuriuo sekėte?
Mano idealas buvo laisva, kūrybinga sąmoningai kurianti ir platinanti Gėrį, Grožį, Laisvę, Tiesą, Žmogiškumą, besilaikanti Dekalogo principų, Dievą išpažįstanti asmenybė, kurios įsitikinimai sutampa su veiksmais. Ir tokių žmonių tauta bei Valstybė.
12. Ar sulaukėte spaudimo iš aplinkos nutraukti savo veiklą?
13. Atvirai – tik gąsdinančias užuominas. O sekama buvau nuolatos. Buvo banaliai iškraipomos mano idėjos, buvo trukdoma „Sietyno“ veikla. Buvo apstatyta saugumiečiais. Viską permačiau kiaurai. Nepasiduodu šantažui. Niekada nepriklausiau jokiai partijai. Esu tvirta kaimietė – tai geriausia mano dalis, o kaimiečius gamta išmoko susigaudyti, kas yra kas.
