Vidmantas Valiusaitis. R. Ozolas: “Suprato esanti prievartaujama. Ir tai priėmė su įkvėpimu”.
Diskutuojama dėl Salomėjos Nėries. Diskusija ne nauja, ji vyko pokariu, buvo pasisakymų partizaninėje spaudoje, gyvai diskutuota išeivijoje, taip pat ir Lietuvoje, atgavus nepriklausomybę. Savo nuomonę esu pareiškęs anksčiau ne kartą, argumentus išdėstęs, nesikartosiu.
Trumpai: kaip poetė – ji, be abejo, didelio talento kūrėja, nusipelno atitinkamos vietos lietuvių literatūros istorijoje. Bet kaip politinė veikėja, galbūt pati to gerai nesuvokdama, įvykdė politinę išdavystę ir tai taip pat turi būti atitinkamai vertinama. Ir ta išdavystė yra didesnio masto nei Knuto Hamsuno, kuris nevyko į Berlyną, nerašė odžių Hitleriui ir neprašė jo, kad Norvegija būtų paversta Trečiojo Reicho kolonija. Nepasiant to, K. Hamsunas buvo teisiamas. Tačiau vėlgi tai nesumažina jo literatūrinio darbo vertės.
Įkeliu daugiau kaip prieš penkerius metus rašytą straipsnį. Jis nesusijęs su dabar vykstančiomis diskusijomis dėl Salomėjos Nėries. Nuoroda į publikacijos tekstą – komentare.
* * *
AR TALENTU GALIMA TEISINTI POLITINĘ IŠDAVYSTĘ ?
[2018 m.] Lapkričio 17 d. sukako 114 metų, kai gimė Salomėja Nėris (1904–1945). Didelio talento poetė, bet vargu ar didelės išminties asmenybė, tapusi politinio manipuliavimo, privedusio iki savo tėvynės ir jos žmonių išdavystės, auka. Įsidėmėtinas pavyzdys, kas atsitinka žmonėms, neturintiems mažiausių duomenų veikti politikoje ir nepaisant to – vis tiek į ją brendantiems. Netrūksta tokių nė dabar.
Esu tyrinėjęs ankstyvąją Salomėjos Nėries kūrybą(1). Jos dienoraščiai ir poezija atskleidžia asmenybės emocionalumą, impulsyvumą, proto kontrolei vargiai pasiduodančią jausmingą prigimtį. Šie meninei kūrybai vertingi bruožai mažiausiai tinkami veikti politikos lauke.
Poetės savotišką naivumą, patiklumą, prieinamumą išnaudoti ją ideologinėje ir politinėje kovoje geriausiai atskleidžia rafinuota, o kartu ciniška Kazio Borutos pastaba (1930 m. sausio 16 d.) laiške Antanui Venclovai: Salemutę „suvilioti reikia jau vien dėl to, kad kokią porą prabaščių apopleksija užmuštų (tai irgi būtų galima įrašyti į aktyvą)“(2). Kitaip tariant, nepatyrusią, bet daug žadančią „Ateities“ žurnalo, taigi krikščioniškos orientacijos, literatę, palenkti į komunistuojančiųjų stovyklą svarbu ne tiek dėl jos talento vertės, kiek dėl propagandinių sumetimų, kad pavykus ją suvilioti žado netekusius kunigėlius „ištiktų infarktas“…
Tai jiems pasisekė padaryti anksčiau, negu pagaulioji Salomėja, pati nesuprasdama ką daranti, vyko į Maskvą parvežti „Stalino saulės“, t. y. išduoti Lietuvos ir pavesti jos žmones Stalino budelių terorui bei naikinimui. Prieš tai, apkvailinta Venclovos, Korsako, Šimkaus, Drazdausko ir kitų panašaus braižo literatų trečiafrontininkų, ji dar turėjo atsimušti į literatūrinės kūrybos dugną, pradėjusi skelbti faktiškai grafomanijos lygio eiles:
„Matrosai meta inkarą
Žeme, kur plauki, keliauji? / Matrosai mes – matrosai rūstūs prie tavęs. / Sakyk, kada pūslėta sauja / į krantą inkarą išmes? / Kada, sakyk tikrai, / kada žydės raudonų vėliavų gaisrai? / Mūsų daug, ir mes ne vienas, / mūs milijonai rankų dirbančių, / nebepalauš mūs geležis nei plienas, / našta sunkiausia nepalenks pečių. / Broliai darbo karžygiai, / mes eisena ilga, griežta – / nuo polio ligi polio – / apjuosim laisvą žemę / grandinėmis, neišdrikai, / sugriaudės žingsniai pilkų darbo brolių, / skambės asfalto aikštės, dūmuose aptemę, / pritars jom fabrikai.“
Tame pačiame „Trečio fronto“ numeryje (Nr. 5, 1931) ji dar spėjo apsiskelbti visiškai svetimu jos prigimčiai ir socialinei laikysenai pareiškimu, kurį, greičiausiai, padiktavo minėtieji komunistuojantys draugai:
„Visos kalbos apie tai, kad menas yra tik grožis, jog jis nepriklausomas, niekam netarnauja ir kad jo uždavinys tik žmonių jausmus daryti kilnesnius, – yra tušti žodžiai, o dažnai ir sąmoningas melas.
Ar poezija ir apskritai menas turi tarnauti tik siauram buržuazijos sluoksniui, reikšti tik jo interesus ir migdyti sąmonę tų, kuriuos per šimtmečius buržuazija ir kapitalistai engia ir išnaudoja?
Aš manau, kad gyvenimą turi tvarkyti tie, kurie viską padirba, bet didžiausią savo menko uždarbio dalį turi atiduoti savo prispaudėjam ir išnaudotojam.
Nuo šio laiko sąmoningai stoju prieš darbo klasės išnaudotojus ir savo darbą stengsiuos sujungti su išnaudojamųjų masių veikimu, kad mano ateities poezija būtų jų kovos įrankiu ir reikštų jų norus ir kovos tikslus. Tatai paaiškina ir mano į „Trečią Frontą“ įstojimo faktą.“
Kadangi tai nebuvo joks „trečias“, o tik legaliai besireiškusios prokomunistinės, Sovietų Rusijai tarnaujančios propagandos frontas, cenzūra jį likvidavo, „Trečias frontas“ daugiau nebepasirodė, ir tuo Saliutė tik buvo apsaugota nuo tolesnio kūrybinio degradavimo.
Ilgainiui ji apsiramino, laimingai ištekėjo, parašė geros poezijos, už rinkinį „Diemedžiu žydėsiu“ gavo valstybinę literatūros premiją (1939). Ir tai rodo, kad politinė valdžia jai nekeršijo už „jaunystės vėjus“, o iš tiesų vertino literatūrinį talentą.
Jos kūrybinė raida, be abejo, būtų visiškai kitokia, jeigu ne Lietuvos okupacija.
Okupacija, deja, privertė Salomėją dar kartą kristi į balą. Kaip jos elgesį vertino ano meto žmonės, matyti iš partizanų periodikos ir to meto pogrindžio bei užsienio lietuvių spaudos: jis vienareikšmiškai neigiamas. Dvidešimt tūkstančių jaunų vyrų gyvybių, šimtai tūkstančių Sibiro tremtinių-kankinių – tai jos „grandinėmis apjuostos žemės“ kaina.
Vargu ar galima išdavystes ir nusikaltimus dangstyti talentu. Kostas Kubilinskas taip pati buvo labai talentingas poetas, bet konkretus žudikas. Nueiti tarnauti stipresniajam nei didelės išminties, nei drąsos nereikia. Užtenka oportunistinio instinkto. Ir priešingai – narsos, ryžto ir aukos dvasios reikia apsisprendimui nenusilenkti prievartai.
Tikriausiai ne mažesnį nei Salomėja Nėris talentą turėjo ir Diana Glemžaitė. Bet jo atskleisti nespėjo, nes pasiliko pušyno smėlyje. Skyrėsi pilietiniai pasirinkimai, egzistenciniai prasmės pojūčiai, verbaliniai tų išgyvenimų įprasminimai. Skyrėsi nuo oportunistinio instinkto, kurį manifestavo totalitariniam režimui stoję tarnauti lietuvių rašytojai. S. Nėries draugas ir bendražygis A. Venclova reiškėsi faktiškai grafomanija tuo pačiu metu, kai tikrą poeziją kūrė Mamertas Indriliūnas ir Bronius Krivickas. Bet jie irgi liko ten pat, kur ir D. Glemžaitė.
Tik skirtingai nuo A. Venclovos, muziejų jiems šiandien neturime.
Geriausioji S. Nėries literatūrinės kūrybos dalis yra nepaneigiama ir nebūtų išmintinga tai neigti. Jos literatūrinė darbuotė turi išlikti mūsų literatūros istorijoje. Bet jos išdavystė ir kolaboravimo su okupantu mastas buvo didesnis už Knuto Hamsuno. K. Hamsunas nevyko į Berlyną prašyti Hitlerio, kad naciai paverstų Norvegiją Trečiojo Reicho provincija.
Jei Lietuva 1945 m. būtų atkūrusi nepriklausomybę ir jos nebūtų ištikusi antroji sovietinė okupacija, S. Nėris, kaip ir kiti „Stalino saulės“ parvežti vykę bolševikų parankiniai, matyt, būtų buvę teisiami, kaip ir K. Hamsunas. Greičiausiai jie yra padarę nusikaltimus pagal keletą tuo metu galiojusių įstatymų. Pavyzdžiui, Organizacijų, sudarytų okupuotoje Lietuvoje ar svetimose valstybėse, dalyviams ir jų padėjėjams bausti įstatymo vienas iš straipsnių skelbė: „Kas dalyvauja sudarytose okupuotoje Lietuvoje ar svetimose valstybėse organizacijose, kurių tikslas yra sujungti Lietuvą arba jos dalį su kita valstybe, arba nuversti esamąją valdžią, arba padaryti Lietuvos valstybėje suirutę, – baudžiami mirtimi.“(3)
Tai ne kažin kokių asmeninių išgyvenimų, vidinių dramų stojus akistaton su savo politinės veiklos padariniais klausimas, o tuo kartais bandoma aiškinti S. Nėries paklydimus bei faktą, kad ir karo metais ji, esą, sukūrė gerų eilėraščių. Labai aiškiai reikia skirti du dalykus: asmens politinį elgesį, kurio pasekmės tampa pražūtingos didžiajai tautos daliai ir negali būti dangstomos ar pateisinamos talento dydžiu, ir literatūrinę kūrybą. Politinis S. Nėries elgesys nepriklausomos Lietuvos Respublikos atžvilgiu buvo nusikalstamas, tuo metu reikšminga dalis jos literatūrinės kūrybos, nesusijusios su sąmoningu ar nesąmoningu asistavimu komunistiniam patronažui, paženklinta neeilinio talento.
Nepaisant to, nemanau, kad derėtų panaikinti visus S. Nėries atminimo ženklus. Tačiau ar reikia tiek gatvių įvairiuose miestuose ir miesteliuose, kurie niekaip nėra susiję su jos biografija ar literatūrine kūryba, abejoju. Ką bendra turi, tarkime, S. Nėries gatvė ir Fabijoniškės Vilniuje? Kaunas, manau, teisingai pasielgė palaidojęs poetės palaikus Petrašiūnų kapinėse – gražioje, garbingoje vietoje, pastatęs ten ir tą patį jos vyro sukurtą paminklą. Gi miesto centre ji palaidota buvo propagandiniais sumetimais – kaip politikė, nors Maskvos interesas įtvirtinti savo dominavimą ir viešąsias erdves nustelbti gerai matomais sovietiniais simboliais aiškintas pagarba „liaudies poetės“ atminimui.
Jos gyvenamąją vietą Palemone, kur dabar įrengtas S. Nėries muziejus, išmintinga būtų palikti švietėjiškais ir edukaciniais tikslais. Nepaisant to, kad Bernardo Brazdžionio muziejaus Kaunas išsaugoti neįstengė. Argi ne paradoksas? Tačiau gatves, nesusijusias su S. Nėries praeitimi, padoru būtų pervadinti. Kaip tai padarė Alytaus savivaldybė, nieko bendra su poetės praeitimi neturinčiuose Dauguose S. Nėries gatvę pervardijusi į Sofijos Smetonienės. Su šia asmenybe Daugai kaip tik susiję.
Algirdas Marčiukonis, Daugų seniūnės pavaduotojas, paaiškino savivaldybės sprendimą: „Susižavėjęs S. Nėries eilėraščiais, ėmiau gilintis į jos asmenybę. Kuo labiau gilinausi, tuo labiau baisėjausi, kaip tokias jausmingas eiles rašiusi poetė galėjo būti tokia žiauri, kitų likimus griaunanti moteris“, – dėstė jis. Seniūnės pavaduotojas tvirtino, kad bene labiausiai jį pašiurpino 1984 m. išleistame S. Nėries raštų tome išspausdintas jos 1943-iaisiais pateiktas komentaras viename JAV laikraščių apie sovietų vykdytus trėmimus. „Poetė teigė, kad 50 tūkst. ištremtų lietuvių buvo arba išdavikai, palaikę glaudžius ryšius su fašistais, arba galėjusieji tapti diversantais“, – piktinosi jis(4).
Suprantama, kad tai jau nelaisvo, įkaito padėtyje atsidūrusio žmogaus kalbėjimas. Bet tai buvo jos pačios pasirinkimas, atvedęs į padėtį be išeities.
Romualdas Ozolas straipsnyje „Lietuviškas salomėjiškumas“ apie dvasinę poetės konstituciją rašė: „Nemyliu Salomėjos. Vengiau ir vengiu jos. Emociškai ji pernelyg egzaltuota. Ideologiškai pernelyg išsiniekinusi. Tačiau kaip Lietuvos kultūros ir net istorijos puslapis pernelyg įsikirtusi, įstrigusi į savo laiką, kad galima būtų numoti ranka ir praeiti. /…/ Stebina kas kita – jos „Poema apie Staliną“. Suprato esanti prievartaujama. Ir – priėmė su įkvėpimu. Kas tai – lietuviškas patriotizmas?“(5)
Į literatūrinius rašytojų nuopelnus, išliekamąją vertę turintį kūrybinį palikimą kėsintis nebūtų išmintinga. Jį dera priimti, suprasti, atitinkamai vertinti. Tačiau į sovietinį ideologinį luobą, įtvirtintą Kremliui nusipelniusių veikėjų vardų išaukštinimu, derėtų pažvelgti įdėmiau. Atsikratyti politiniais motyvais eksploatuotų ir iki šiol eksploatuojamų simbolinių ženklų.
Kadangi šiandien jau nebeįmanoma be šizofreniško sąmonės suskilimo su valstybės iškilmėmis laidoti Adolfo Ramanausko-Vanago palaikus, garbės sargyba saliutuoti prie jo kapo, sakyti partizanų idealus aukštinančias prakalbas ir tuo pat metu S. Nėries, L. Giros, P. Cvirkos ar A. Venclovos vardais vadinti gatves, aikštes, mokyklas, aukštinti jų atminimą paminklais, statytais okupacijos laikais už politinius nuopelnus Maskvai.
* * *
(1) Valiušaitis V. Neišsipildžiusi pirmoji meilė. Jonas Grinius Salomėjos Nėries kūrybinėje biografijoje // Literatūra: mokslo darbai. Nepriklausomybės metų (1918–1940) literatūros studijos. Vilnius, Vilniaus universitetas, 1999.
(2) Boruta K. Drauge su draugais. Vilnius, 1976, p. 142.
(3) Valstybės žinios, 1929, Nr. 304.
(4) Baronienė D. Salomėjją Nėrį pakeitė Sofija Smetonienė. Lietuvos žinios, 2018 m. kovo 25 d.
(5) Ozolas R. Kodėl griūna mūsų pilys? Vilnius, Diemedis, 2008, p. 31.
“Nepriklausomybės sąsiuviniai”, 2018 m. Nr. 4 (26), p. 73-76.
Salomėjai Nėriai
–
Ar tu lietuvė, Salomėja?
O gal tu legendos Judita:
Priešo galvą nukirstą padėjus,
Stovi prieš Tėvynę kaip šventa?
–
Skėrių ordos į Tėvynę skriejo
Gerti kraujo iš širdies gyvos!..
Ordų prieky ėjo Salomėja
Kalt prie kryžiaus mūsų Lietuvos!
–
Ešelonai į rytus dundėjo,
Ainiai jų pamiršt nesugebės!
Laimino Tėvynės pavergėjus
Menkysta, ištroškusi Garbės!..
–
Rymo prie Istorijos muziejaus
Stalino tarnaitė pagerbta!
Ordų prieky ėjo Salomėja,
Bet po kryžium NEMIRĖ TAUTA!
——– autorė Antanina Garmutė —- 1934–2011 – keturiolikos metų viena, be šeimos, ištremta į Sibirą.
Visa ta delegacija argi laisvu noru važiavo Stalino saulės? Pradžioje jie visi turėjo vilčių, kad Lietuva bus suvereni. Net emigravę lietuviai tą suprato, o štai sovietuose augę veikėjai užaugo tokiais ir dar aršesniais kaltintojais, nei okupantas juos mokė. Žr.: Vytautas Vaitiekūnas “Vidurnakčio dokumentai”, skyrius; Kaip suprato padėtį pati “Liaudies vyriausybė”?
Kažkur skaičiau skaičiau, kad atsiprašant delegacijai vykstant į Maskvą, Salomėja norėjo išlipti tarpinėje stoteiėje. Prie jos tuoj prisistatė enkavedistas ir paaiškino, kad jei ji neliks “delegacijoje” ,tai ji pati ir visi jos artimieji trauks Sibiran. Kodėl Salomėja ir P.Cvirka mirė taip staiga? Girdšjau įvairių spėlionių. Įtakingas sovietinis veikėjas M.Suslovas yra pareiškęs “Lietuva bus, lietuvių joje nebus”.Tad reikėjo vyniotis ir vaizduoti legalius sovietinei valdžiai, kitaip tektų aplankyti baltąsiais meškas. Dabar mes gudrūs teisti ir smerkti, o tauta sparčiai nyksta. Iš pusantro milijono išvykusių geriausiu atveju grįš dešimt procentų. Pažįstų vieną jauną mmamą, kuri neapsikentusi skurdo išvažiavo į Angliją su trim mažamečiais, vyriausiam buvo keturi metukai. Gavo iškart butą,darbą ir darželį. Vaikučiai jau pamiršo lietuvių kalbą.
O kaip tokius parazitus vertinti, sėdinčius šiltose vietose?
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
Direktoriui Bartuliui
Vasario 16-sios g. 62. LT-76293, Šiauliai
Antras egzempliorius susipažinimui
Šiaulių miesto Merui
Adresas tas pats.
Pareiškėjas: Romaldas Rakucevičius
Vilniaus 213A-5, Šiauliai
P A R E I Š K I M A S
Šiauliai, 2024-03-05
Dėl neteisėtų Šiaulių m. savivaldybės tarnautojų veikų
Primenu, kad 2023-11-21 Šiaulių m. savivaldybės administracijai pateikiau prašymą dėl pažymos apie naujai suformuotų NT kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį išdavimo. Prie prašymo pridėjau:
1. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą kartu su kadastriniais matavimais;
2. Elektroninę laikmeną su pastato atidalijimo schemos kopiją;
3. 2019-03-25 Šiaulių apylinkės teismo sprendimo kopiją;
4. Statinio kadastro duomenų bylą, suderintą su NT Registrų centru;
5. Architekto parengtą statinio atidalijimo schemą.
2024-02-22 Šiaulių m. Merui pateikiau skundą Dėl valstybės tarnautojų pareigų nevykdymo.
Jūs neteisėtai atsisakėte tenkinti mano skundą išduoti pažymą apie naujai suformuotų NT kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį (Jūsų dokumentas 2024-02-27Nr. 19-203, mano gautas 2024-03-02).
Jūsų atsisakymas išduoti minėtą pažymą yra formalus, abstraktaus pobūdžio neturintis jokio konkretumo, siekiantis melaginga beletristika užmaskuoti neteisėtus, priešingus tarnybai, Jūsų pavaldinių veiksmus.
Manęs netenkina toks nekonkretus jūsų darbuotojos I. Kreišmontienės paaiškinimas, pateiktas Juozo Varapnicko. Todėl prašau konkrečiai ir išsamiai atsakyti man į šiuos klausimus:
1. Kurie konkrečiai STR 1.07.03:2017 punktai neatitinka architektės D.Šidlauskienės parengtai schemai? Nurodykite konkrečiai šio STR punktus, kurie neatitinka pateiktai dokumentacijai. Vien nurodymas, kad parentga atidalijimo schema neatitinka visam šiam STRui, nėra informatyvi. Visiems šio STR straipsniams ši dokumentacija negali neatitikti. Prašau konkrečiai nurodyti, kurio šio normatyvinio akto punktai neatitinka šiai schemai..
2. Atsisakymą grindžiate CK 4.83 str. nuostatomis. Paaiškinkite, kaip jis susijęs su kadastriniais matavimais ir parengta šio ūkinio pastato atidalijimo schema? Šis straipsnis reguliuoja gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe. Šio straipsnio 1 dalis reguliuoja teisinį santykį, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Paaiškinkite kaip šis CK 4.83 str. susijęs su nagrinėjamo ūkinio pastato atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės ir architektės ūkinio pastato atidalijimo schema?
3. Atsisakymą išduoti pažymą grindžiate reikalavimu gauti ūkinio pastato Vilniaus 213A, Šiauliai bendrasavininkų sutikimus. Po teismo sprendimo civ.byloje Nr. 2-319-251/2019 ūkiniame pastate bendraturčių nebeliko, liko tiktai antros dalies pastato kaimynai, kadangi pasikeitė šios pastato dalies teisinis režimas, iš bendrosios dalinės nuosavybės tapęs asmenine nuosavybe. Tad Jūsų reikalavimai yra pertekliniai, neturintys jokio priežastinio ryšio su kitais ūkinio pastato dalies kaimynais. 2023-11-21 prašyme dėl minėtos pažymos aš nurodžiau grafoje vietoje “rašytiniai patalpos savininkų ar valdytojų sutikimai” teismo sprendimą. Teismo sprendimas yra pridėtas prie kadastrinių matavimų bylos. (Šiaulių apylinkės 2019-03-25 teismo sprendimas civ.byloje Nr. 2-319-251/2019). Architektė Dalia Šidlauskienė atidalijimo schemos aiškinamajame rašte taip patvirtino, kad pastato kaimynų sutikimų nereikia, kad teisės aktai tokių sutikimų nereglamentuoja.
Štai jos įrašas: “Sklype (kad. Nr. 2901/0011:608) esamas ūkinis pastatas sandėliukas (2993-0008-7028) priklauso dalimis keliems savininkams.1/6 dalis LIETUVOS RESPUBLIKA.1/6 dalis JANIS ARLAUSKAS. 1/6dalis RYTIS GABRIELEVIČIUS, INGRIDA GABRIELEVIČIENĖ. Bendras turtinis vienetas būtų 15,14 kv.m. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu , (byla Nr. 2-319-25/2019). Teismas iš šio ūkinio pastato un. Nr. 2993-0008-7028 bendrosios dalinės nuosavybės 2/6 dalis atidalijo natūra, kurių vienos patalpos plotas yra 4,23 kv.m. o kitos plotas 5,33 kv.m. priteisti N. RAKUCEVIČIENEI. R. ČEPULIENEI iš bendros dalinės nuosavybįs priteista natūra patalpas, kurių plotas 4,94 kv.m. Pagal dovanojimo sutratį savininkė Romena Čepulienė savo sandėliuko dalies patalpą uin. Nr. 4400-5233-9301, kurios plotas 4,94 kv.m. dovanoja Nijolei Rakucevičienei. Nijolė Rakucevičienė valdo du turtinius vienetus sandėliuko patalpas 4,92 kv. m. ir 10,22 kv.m. , kurios sudarytų kitą turtinį vienetą 15,14 kv.m. Pastatas suplanuotas ir pastatytas taip, kad esanti vidinė 38 cm storio mūrinė siena dalija pastatą į dvi dalis nuo apačios iki pat dvišlaičio stogo kraigo. Tai leidžia suformuoti du turtinius vienetus. Teismas vadovavosi CK 4.80 str. 1 dalyje nustatyta įstatymo nuostatą, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šiuo atveju, įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teisės, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Todėl N. Rakucevičienė turi pusę ūkinio pastato asmeninės nuosavybės teise ir nėra susijusi su kitos pastato dalies bendraturčiais, kadangi teismo sprendimu yra išėjusi iš likusių bendraturčių teisinio režimo. Tad jų sutikimų dėl N. Rakucevičienės pastato atsidalintos dalies valdymo nereikia.”
4. Teismas išsprendė bylą vadovaudamasis CK 480 str. dispozicija. CK 4.80 str. 1 d. dispozicijoje įsakmiai nurodyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.
LAT praktika aiškina, kad CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Atidalijant nuo bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis. Taip konkretaus savininko faktinis ryšys su daiktu pradedamas grįsti nebe bendrosios, o vieno asmens nuosavybės teise.
Ir taip Šiaulių apylinkės 2019-03-25 teismo sprendimu N.Rakucevičienei yra atidalinta iš bendraturčių šio ūkinio pastato 2/6 dalys natūra. R.Čepulienei atidalinta iš bendraturčių šio ūkinio pastato 1/6 dalis natūra.
R.Čepulienė savo 1/6 ūkinio pastato padovanojo N. Rakucevičienei. Tad N.Rakucevičienė tapo pusės šio ūkinio pastato savininke. Šiuo teismo sprendimu bendroji dalinė nuosavybė pasibaigė, kadangi pasikeitė daikto teisinis režimas iš bendrosios dalinės nuosavybės į asmeninę nuosavybę. CK 4.37 str. 1 d. įtvirtinta nuosavybės teisės sąvoka, pagal kurią aiškinama, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.
Asmeninės nuosavybės atveju į daiktą nukreipta tik vieno asmens (savininko) valdžia, jo teisių disponuoti, naudoti daiktą ir jį valdyti neriboja kitų savininkų teisės, todėl asmeninės nuosavybės subjekto teisių apimtis yra plačiausia. Tačiau I. Kreišmontienė siekia apriboti N. Rakucevičienės turtines teises, pažeisdama CK 4.37 str. 1 d. dispoziciją. Turtinių teisių apribojimo forma I. Kreišmontienė neišduoda minėtos pažymos, nors privalo išduoti pagal savo pareigas. Šios pažymos ji neišduoda jau ištisus metus.
Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta teisė į nuosavybės neliečiamumą yra priskirtina vienai svarbiausių žmogaus teisių. Konstitucijoje nurodoma, kad nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Teisė į nuosavybės neliečiamumą yra plačiai interpretuojama Konstitucinio Teismo nutarimuose. 1993 m. gruodžio 13 d. nutarime Konstitucinis Teismas interpretuoja nuosavybės neliečiamumą, kaip „savininko, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojo, teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat valstybės pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Tačiau I. Kreišmontienė ypač intensyviai, agresyviai siekia tikslo, kad ši N.Rakucevičienės nuosavybė nebūtų įregistruota NT registre, grubiai pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą. Tokie antivalstybiniai veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises laikoma šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu.
Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą valstybės tarnybos santykius reguliuoti, o valstybės tarnybos sistema turi veikti taip, kad ne tik būtų nustatyta atsakomybė už valstybės tarnyboje padarytus pažeidimus, bet ir kad asmenys, padarę pažeidimus valstybės tarnyboje, būtų iš tikrųjų traukiami atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).
Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad iš tarnybinio nusižengimo apibrėžimo matyti, jog priešinga valstybės tarnybos interesams (priešinga teisei) veika gali būti padaroma dviem formomis: aktyviai, t. y. veikimu, netinkamai atliekant pareigas, ir pasyviai, t. y. neveikimu, tarnautojui neatliekant pareigų.
Šiuo atveju I. Kreišmontienė neatliko savo pareigų neveikimu tiesioginės tyčios būdu.
5. Kadangi ūkinio pastato dalį atidalijus iš bendraturčių pagal pastato atidalijimo schemą bendraturčių nelieka, dalinės nuosavybės teisinis režimas pakinta į asmeninės nuosavybės teisinį režimą, todėl jokių kitų fizinių asmenų sutikimų teisės normos nereikalauja. Pažymėtina dar kartą, kad CK 4.37 str. 1 d. dispozicija įsakmiai nustato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti be kitų asmenų įsikišimo. Tačiau I. Kreišmontienė, mano nuomone, galimai nusikalstamu būdu kėsinasi į Nijolės Rakucevičienės nuosavybę. MB Altagis pastatą Statinių išdėstymo planu atskyrė atidalinto pastato dalį, pažymėdamas ją indeksu 3.11 /P, suteikiant jam atskirą unikalų numerį 4400-5991-6733. Šis numeris suteiktas ir įregistruotas VĮ Registrų centro, suderinus su kadastro tvarkytoju 2023-03-27.
6. Šiaulių apylinkės 2019-03-25 teismo sprendime (2 lapas) yra nustatyti faktai, kad atsakovai į ieškovių ieškinį atsiliepimų nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį jiems buvo pranešta viešojo paskelbimo būdu, byla buvo išnagrinėta CPK 246 str. 2 d. nustatyta tvarka ir yra įsiteisėjusi. Teismo sprendimas nebuvo apskųstas apeliacine tvarka. Buvę bendraturčiai atsakovai įstatymo nustatytais terminais neprašė peržiūrėti šią bylą, išnagrinėtą jiems nedalyvaujant, kas leidžia konstatuoti, kad savo pasyviais veiksmais jie sutiko su šio pastato atidalijimu pagal pateiktą atidalijimo planą. Tad antrąkart prašyti jų sutikimo nėra teisinio pagrindo. Šis teismo sprendimas, jam įsiteisėjus, turi įstatymo galią ir jam privalo paklusti visi valstybinės valdžios ir valdymo organai, savivaldybių administracijos, visi valstybės tarnautojai ir pareigūnai, juridiniai ir fiziniai asmenys. Tačiau Jūsų administracijos darbuotoja I.Kreišmontienė šį teismo sprendimą piktybiškai įžūliai ignoruoja, tuo padarydama žalą ne tiktai šio pastato savininkei Nijolei Rakucevičienei, bet ir visai Lietuvos Respublikos teisinei sistemai, keldama sumaištį visuomenėje ir nepasitikėjimą valstybinėmis institucijomis. I. Kreišmontienė manipuliuoja teisės normomis, kad bet kurį asmenį, nežinantį statybą reguliuojančių teisės normų, suklaidintų, kadangi statybą liečiančios teisės normos yra gana sudėtingos ir jų yra daug. Todėl I. Kreišmontienei, galimai, taip interesantus apgaudinėti puikiai sekasi, kol neatskleidžiama jos sukčiavimo schema.
I. Kreišmontienė, mano įsitikinimu, galimai, yra profesionaliai įvaldžiusi vilkinimo taktiką, piktnaudžiaujant savo pareigomis schemą, vaidindama, kad ji padeda interesantui pasiekti jam teisėtus lūkesčius. Kai tokiam interesantui kantrybė baigiasi, toks asmuo viską meta. Arba, galimai, veikia pagal rinkos ekonomikos dėsnius.
7. Prašau pateikti man I.Kreišmontienės 2024-01-17 d. telefono pokalbio garso įrašą (pokalbio trukmė 1 val. 3 min.). Skambinta telefono numeriu: 864597287 13 val. 51 min.. Pokalbį pradėjo pakeltu balso tonu. N. Rakucevičienė bandė darbuotoją nuraminti, sakydama palaukit, nusiraminkit, nesinervuokit, nes nėra dėl ko čia nervuotis. Šiek tiek nusiraminusi pradėjo aiškinti, kad architektė tinkamai neparuošė pastato atidalijimo schemos. Įkandin nuskambėjo sakinys: “Po velnių ir iš kur tokią architektę ištraukėt”. N. Rakucevičienė paaiškino, kaip susirado architektę.
Ši darbuotoja aiškino, kad susikaupė didelis šūsnis dokumentų, kuriuos pristatė jos atstovas, kad dabar ji turės nedarbingumo lapelį, ir kai grįš po ligos į darbą, pasikvies Rakucevičienę, architektę ir bandys atrinkti reikalingus dokumentus pagal reglamentą. Jei tai N. Rakucevičienės netenkina, ji siūlė tada kreiptis į kitą specialistą. Toliau kalbėjo, kad reikia pastato bendraturčių sutikimų ir pastato patalpų išdėstymo plano. Liepė laukti jos skambučio, kai ji grįš po ligos į darbą. Patalpų išdėstymo planas buvo pristatytas į priimamąjį, o jos žadėto skambučio N. Rakucevičienė nesulaukė.
Per 1 val. 3 min. pokalbis vyko apie nieką. Apie jokią projektinę dokumentaciją, neištaisytus/nepapildytus sprendinius pokalbio metu nebuvo kalbama, o tik reiškiama neapykanta architektei ir N. Rakucevičienei.
Šis garso įrašas turės esminės reikšmės Apygardos administraciniam teismui, pridedant kaip įrodymą, kad N.Rakucevičienė buvo apšaukta neteisingu architektės D.Šidlauskienės pasirinkimu.
Telefoninio pokalbio su I. Kreišmantiene metu tokio susitarimo, kad raštiškas atsakymas nebus rengiamas, nebuvo. Jos tokio susitarimo telefono pokalbio metu neaptarė. I. Kreišmantienė paprasčiausiai meluoja. Tokia yra jos gynybos pozicija, sikiant išgalvotais faktais reabilituoti save kaip tarnautoją, siekdama išvengti atsakomybės. Jokios teisės normos nenumato jokių susitarimų, jokių sandorių tarp valstybės tarnautojo ir interesanto. Šie veiksmai prieštarauja Vastybės tarnybos įstatymui.
Pažymėtina, kad nuo prašymo padavimo 2023-03-29 iki šios dienos pažyma dar neparašyta. Greitai švesime metines. Pažymos neišdavimas visuose dokumentuose, jos atsakymuose nurodomas, kad nepristatau pastato bendraturčių sutikimo. Ji niekaip nesupranta, kad aš negaliu pristatyto to, kas neegzistuoja – nėra tokių bendraturčių. 8. Įrodymų, kad aš (R. Rakucevičius) su ja ką nors susitariau, ji nepateikė. Aš su ja susitikau tiktai po 2023-08-22. Šio pokalbio metu ji man aiškino, kad reikia pridėti Vilniaus 213A, Šiauliai ūkinio pastato bendrasavininkų sutikimus pagal CK 4.83 str.. Bet aš jai nurodžiau minėtą Šiaulių apylinkės teismo sprendimą civ. byloje Nr. 2-319-251/2019, kad nesam šio pastato bendraturčiai ir tokių sutikimų jau nereikia. Su mano tokiu aiškinimu ji sutiko. Ji dar nurodė man, kad yra neteisingas kadastrinių matavimų adresas (klaidos įtakoje nurodytas buvo Vilniaus g. 213). Tuo mūsų pokalbis baigėsi. Adresą aš ištaisiau ir pateikiau dokumentus iš naujo. Šio pokalbio metu mes nieko nesitarėm ir dėl nieko nesusitarėm. Čia yra tiktai jos gynybos versija savo neteisėtiems veiksmams užmaskuoti.
Jokios teisės normos nenumato valstybės tarnautojui vykdyti kažkokius tai susitarimus ar prašymus su interesantu. Tai būtų neteisėti ir priešingi teisei veiksmai. Kam tada reikalingas vieno langelio principas, kai valstybės tarnautojas organizuoja tokius susitikimus su interesantais? Ko toks tarnautojas, organizuodamas tokius susitikimus tikisi iš interesanto? Tokių valstybės tarnautojų veikla, tai yra, susitikimų organizavimas, vertintinas kaip piktnaudžiavimas tarnyba, bei įsiteisėjusių teismo sprendimų, susijusių su valstybės tarnautojo pareigomis ir jų atlikimu, nevykdymas, su tarnybinių pareigų atlikimu susijęs valstybės tarnautojo elgesys, diskredituojantis valstybės tarnybą, menkinantis įstaigos ar paties valstybės tarnautojo reputaciją, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises laikoma šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu ir iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Suvestinė (2024-01-01 – 2024-12-31) 5 straipsnio 1,3,9 punktai).
9. Dar kartą pabrėžiu, kad atsisakymą išduoti minėtą pažymą I. Kreišmantienė grindžia netinkamomis CK 4.83 straipsnio nuostatomis. Šis straipsnis nereguliuoja bendrasavininkų sutikimo atidalinti pastatą į dvi dalis. Šio straipsnio dispozicija reguliuoja visai kitus teisinius santykius, nesusijusius nei su kadastro teisės normomis, nei su atidalijimo schema., nei su minimu prašymu dėl galimybe naudotis pastatu pagal paskirtį.
Pateikiu šio straipsnio visą tekstą:
CK 4.83 straipsnis. Butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe
1. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų.
2. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) taip pat turi teisę:
1) imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai;
2) reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. Teisėtais buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) interesais laikoma gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisyklių nustatymas, tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymas, gyvenamojo namo priežiūros ūkinio ir finansinio plano parengimas, lėšų kaupimas bendrojo naudojimo objektams atnaujinti.
3. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pavyzdinę jungtinės veiklos sutarties formą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės.
4. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.
5. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą.
6. Butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
Prašau nurodyti kuriuo šio CK 4.83 straipsnio punktu Jūsų darbuotojai remiasi, reikalaudami bendraturčių sutikimo?
Į šį mano pareiškimą prašyčiau atsakyti nedelsiant, kadangi man jį reikės pateikti Šiaulių administraciniam teismui kaip įrodymus apie Jūsų pavaldžių tarnautojų piktnaudžiavimą teise ir visišką jų nekompetenciją, atliekant atitinkamos kvalifikacijos tarnautojų funkcijas.
I. Kreišmantienę už čia išdėstytus tarnybinius pažeidimus prašau nubausti įstatymo nustatyta tvarka.
Nedelsiant išduoti N. Rakucevičienei pažymą apie naujai suformuotų NT Vilniaus 213A ūkinio pastato galimybę naudoti pagal paskirtį arba nurodyti konkrečius trūkumus.
Įteikta 2 egzemplioriai.
Pagarbiai Nijolės Rakucevičienės atstovas
Romaldas Rakucevičius
Anonimui – prie ko čia redakcija ir Salomėja N. ir turto dalybos? Pasiklydote. O dėl Salomėjos pažiūrų ir jos literatūrinio palikimo, rimtas klausimas. Aišku, kad to meto Lietuvoje buvo daug vargstančių ir gyvenančių nepritekliuje. O žadamas “rojus” nemažai žmonių gundė. Tik vėliau pamatė tikrovę. O ką dabar daro verslas? Vežasi darbininkus iš vargingų šalių, kad tik nereikėtu saviems mokėti normalių atlyginimų už darbą. Turtuoliams visą laiką buvo ir yra mažai ir mažai. Lietuva jiems nerūpi – pinigai ir tik pinigai. O valdžiai ar rūpi? Ne, tik įvežimui kvotas dalina vis daugiau ir daugiau. Greitai įvežtinių bus daugiau negu vietinių -lietuvių.