Svarbus tekstas. Porą dešimtmečių pavėluotas. Bet, kaip sakoma, geriau vėliau negu niekada.
Jeigu tai būtų pasakyta, tarkim, kokiais 1996 m., kai TS(LK) reikšminga persvara laimėjo Seimo rinkimus, ir iki kadencijos pabaigos 2000 m. būtų šias nuostatas įgyvendinusi, Lietuva dabar būtų kitokia. Teisingesnė. Oresnė. Labiau pasitikinti savimi. Turbūt – ir turtingesnė.
Bet tada išryškėjo ir pačios TS(LK) vidiniai prieštaravimai – atskilo gabalas su G. Vagnoriumi ir visa tuometine valdyba priešakyje. Paskui pasitikėjimo kredencialai buvo atiduoti R. Paksui. Tada pralaimėti rinkimai.
Kada vėl laimėta – priešakyje buvo A. Kubilius. Neatrodo, kad jam tie klausimai būtų rūpėję. Kita vertus, jau ir persvaros tokios nebeturėta, kad tokius nusistatymus lengvai įgyvendintum.
Ar dar yra kam tuo rūpintis šioje partijoje dabar? Pavienių žmonių, neabejoju, yra. Bet ar jie sudaro politinę jėgą, kuri prisiimtų šį uždavinį kaip savo programos dalį ir to nuosekliai siektų? Nesu tikras.
Kiekvienu atveju Lietuvai tai lieka kaip politinis uždavinys, kurį atlikti anksčiau ar vėliau vis tiek reikės.
Veidaknygė
