Švietimo reforma pakvipo paraku. VDU pareiškimo tonas leidžia suprasti, kad peticijos pasirašymu dalykai nesibaigs.
Tuo metu KTU rektoriaus Petro Baršausko interesus reforma, panašu, atliepia, jis asistuoja švietimo ministrei: „Visiškai pritariu šiandien LURK posėdyje švietimo ministrės Jurgita Petrauskiene pasakytiems žodžiams: „Bendradarbiavimo nėra, kai universitetų rektoriai kviečia savo bendruomenes atvirai priešintis kokybinei mokslo reformai ir rengti peticijas. Bendradarbiavimas prasideda tada, kai energija griauti yra nukreipiama kūrimui“.
Kad procesas pakrypo būtent taip, o ne „energijos nukreipimo kūrybai” linkme, matyt, esama ir tam tikros ŠMM atsakomybės. Kai valdžia parodo, kad keisti poziciją, atsisakyti anksčiau deklaruotų nuostatų, išeiti į viešumą su iniciatyvomis, kurios neaptartos ne tik su partneriais bei suinteresuotomis šalimis, bet ir tarpusavyje, tai pasiunčiamas ženklas, kad tokią valdžią paspaudus ji darosi „sukalbamesnė”.
Kodėl tada, panaudojant turimus galios svertus, jos „nepaskatinus” apie viską pagalvoti „dar kartą”? Jeigu vienas Kėvišas gali, kodėl negali universitetas? Potencialas gi daug didesnis? Vis tiek jau žaidimas, panašu, vabank!
Ir tai ko gero tik pradžia. Dar nepasisakė kiti universitetai. Jeigu įsijungs studentija – o ją išjudinti akademikams neturėtų būti didesnių sunkumų – gali susidaryti nenumatytų kliuvinių sklandžiam glaudinimo procesui.
Peticija dėl Kauno universiteto
veidaknygė
