Anksčiau Lietuva buvo krepšinio žinovų šalis ir kiekvienas laikė savo pareiga pamokyti trenerius bei krepšininkus.
Pastaruoju metu tautinio ekspertiškumo lygis šovė į neregėtas aukštumas ir tapome geopolitikos ekspertų šalimi. Krepšinis dabar laikinai užgožė karo „ekspertų“ išmonę, vizijas bei regėjimus, bet pionieriški visažinių laužai dega ryškiomis liepsnomis. Daugelis laiko pareiga parodyti savo išmanymą ir „autoritetingai“ pasisakyti apie JAV ir Rusijos, Ukrainos ir JAV bei Europos santykius.
Svarbiausia: mūsų „teisingieji“ komentatoriai ir nuomonių reiškėjai visiškai ignoruoja esminį faktą – Europos neįgalumą ir negebėjimą kokiu nors būdu įtakoti taikos Ukrainoje procesą.
Todėl pats laikas mesti iš galvos tuščius mąstymo ir kalbėjimo štampus bei šablonus, ir pradėti rimtai galvoti apie visiškai naujas europines kolektyvinio saugumo iniciatyvas ar schemas.
Bet ar tai įmanoma šalyje, kurią valdo visų įmanomų pilkų atspalvių vidutinybės, kurioje nėra rimtų, atvirų ir sąžiningų politinių debatų, kurioje emocinį klimatą formuoja politiniai fanatikai, isterikai, nesusivokiančios minios emocijomis manipuliuojantys visuomenininkai ir propagandistai?
Kai kurių leksika ir emocijų protrūkiai signalizuoja, kad jiems jau reikia medikų pagalbos.
Todėl dabar yra nepaprastai įdomu stebėti kaip lietuviai realiai kvailėja, rašinėja niekus, o svarbiausia – visiškai nebijo viešai apsijuokti. Tai – kažkas naujo. Skaitom ir mąstom.
Daugiau skaitykite ČIA.
Vidas Rachlevicius. Kodėl lietuviai nebebijo viešai apsijuokti?…
Kaip rodo istorija, po 1990 lietuvių apsijuokimas tapo natūrali, o vėliau eurosojūze išsivaikščiojančių ir išmirštančių lietuvių „mainstriminė” būsena… Cha cha.., Lansbergis Vycka „sugriovė” Tarybų Sąjungą ir buvo padarytas „patriarchu”, vėliau su Ramanausku – Vanagu Lansbergių Vyckai buvo suteikti „buvusių valstybės vadovų” titulai, Baltarusijos namų šeimininkei Tichanovskai Seimo lietuviai suteikė Blatarusijos „prezidentės” titulą… Paskutinis juokas yra -lietuviai „sėkmingai atgraso” – „lietuviai pasiruošę voliotis negyvi grioviuose gausiau nei šiandiena voliojasi banderchalopai Ukrainoje -,Putiną su visa Rusija bandyti „pulti” NATO teritorijos colį…
Lietuviai apsijuokė dėl neišmanymo kodėl sugriuvo SSSR. Ir manė, kad su tuo pačiu beviltišku ūkiu, dėl kurio atsilikimo nusilpo ir vos lietuvių pastumta griuvo komunistų valdžia ir valstybė , jie, lietuviai, ims gyventi vos ne kaip švedai. Ir, nusivylę, prašaliečių ir komunistų kurstomi, ėmė kaltinti pačią pirmą pačių išsirinktą lietuvišką valdžią. Girdi, paveldėjome gražią mūsų rankomis sukurtą tarybų Lietuvą, su galinga tarybine pramone ir klestinčiais kolūkiais, bet va, neišmanėliška muzikantiška valdžia viską sugriovė. Ir paliko Lietuva tokia pat kaip kitos 14 komunistų valdžioje bent 50 metų pabuvusios SSSR respublikos.
Išminčiau, lietuviai pasistumdė tuomet, kai perestroijkos architektas Jakovlevas atvežė į Vilnių susipažinti su pavyzdiniu perestroijkiniu visuomeniniu judėjimu pavadinimu „Lietuvos sąjūdis perestroijkais ir Gorbačiovui remti” patį Gorbačiovą… Šio susitikimo metu Jakovlevui „perestroijkiškai” neįtikęs, po Gorbačiovo ir JAV prezidento susitikimo Maltoje viskas buvo nuspręsta, prasčiau kaip Lansbergis Vycka informuotas, vienas iš sąjūdžio kūrėjų ir tuometinis faktinis sąjūdžio vadas a.a. V.Petkevičius su savo aplinka kaip J.Marcinkevičius… Vilniuje pasistumdė, kad iš niekur perestroijkiniame sąjūdyje atsirastų Lansbergis Vycka.. Tik šiandieninis beviltiškas runkelis nežino, kad po įvykusio sovietinėse respublikose referendumo, kuriame žmonės pasisakė už sovietų išsaugojimą, kitoms sovietų respublikoms nežinant, sąjungą „pastūmė” Baltarusijos Brelovežo girioje, arčiau Lenkijos sienos jei kas nors „pradėtų eiti ne pagal planą”, Rusijos alkoholikas Jelcinas su Ukrainos kompartijos pirmuoju sekretoriumi Kravčiuku ir Baltarusijos kompartijos pirmuoju sekretoriumi Šuškevičiumi.. Pasirašius Belovežo girioje deklaraiją apie „nepriklausomų valstybių sąjungą” Jelinas iš karto paskambino JAV Bušui pranešdamas, kad sovietinė pabaisa yra sugriauta… Taip kad baik pasakoti apie „tautinių” komunistų ir sąjūdinių KGBistinių komunistų ir jų gausių buvusių informatorių „didingą pasipriešinimą..”, kurį demonstruoja sausio trylikta, kai Lansbergio Vyckos evakuacijai Paksas sėdėjo savo lėtuvėlyje, tuometinis premjerministras visiškai pradingo nežinoma kryptimi, vėliau pasakojo kaip jis slapstėsi Dzūkijos miškelyje, kad galėtų laiku pabėgti ir „organizuoti Lietuvos vyriausybę užsienyje”….sovietijos „galingą griovimą”… Kaip ir po 1990 vietiniai komunistai su sąjūdiniais KGB-istais ir jų informatoriais Lietuvoje darė lygiai tą patį ką ir Rusijos provakarietiški komunistai su KGB-istais..
Mažas netikslumas…Belovežo girioje Jelcinas su Kravčiuku, ir Šuškevičiumi įkūrė ne „sąjungą”, o „neprikalusomų valstybių sandraugą”.. cha cha cha
Gorbis pradėjo Perestroiką ne iš neturėjimo ką veikti, o dėl beviltiškos sovietinio ūkio padėties, kritus naftos kainoms. O nenusisekė Gorbiui dėl to kad jis vis viena (skirtingai nuo Densiaopino) norėjo pataisyti sovietinio ūkininkavimo sistemą – ir prarado iniciatyvą.
„vienas apie ratus kitas apie batus”, baik „patriotiškai” triesti smulkiau kaip aguonomis.. Tie kurie tuo laikotarpiu gyvenu žino, kiek ir ko galėjo užsavo atlyginimus įpirkti, kokie „rūpesčiai” juos ” slėgė”, kaip vystėsi, augo „vyžota” ekonomika Brežnevo „sąstingio” laikais, kiek sovietai išleisdavo milijardų remdama komunistinius, antikolonijinius judėjimus…, ir kaip Gorbačiovas „sovietinio ūkininkavimo pataisymui ir iniciatyvos atgavimui..” iš Sverdlovsko į Maskvą pakvietė Jelciną.., sumąstė „uskoreniją, antialkoholinę kampaniją..”, galų gale – perestroiką.. Vardan „iniciatyvos” Gorbačiovas Vokietijos Federatyvinei Vokietijai, nepaklausęs Rytų Vokietijos žmonių ar jie nori, perdavė Rytų Vokietiją, nors Pranūzija, Anglija, pradžioje ir JAV buvo prieš… Kaip ir tavo žiniai, JAV 1976 metais inspiruotu „razriadkos” laiku TSRS eksportavo naftą ir dujas gal tik į Vokietiją, šelpė tokias šalis kaip Kuba, iki Gorbačiovo perestroijkos pajamų dalis iš naftos ir dujų eksporto antroje pasaulio ekonomikoje TSRS buvo kapeikinė.. ir skirta pirkti vakarietiškam šir patriebui…
Širpotriebą ir po 50 milijonų tonų grūdų kasmet. Tai tais laikais kai SSSRui priklausė Ukraina, su jos pasakiškais juodžemiais, galinčiais aprūpinti kviečiais pusę žmonijos. Bet ne prie sovietinio ūkininkavimo..Baik geriau.
Labai gerą pavadinimą sau davei-PRAŠALIETIS.
„Baik Geriau”, baik krėsti nieko nežinantiems, Tik Tok „supratimą” turintiems, lansberginio durnių laivo runkeliams skirtus juokelius… Tais laikais gyvenę žmonės žino, matė savo akimis.. ką kas ir kiek TSRS respublikose( rašė spaudos, raportavo kolektyvai, respublikos apie penkmečio ir metinių planų įvykdymą, viršijimą, neįvykdymą…)augino, gamino, ko ir kiek žmonės suvalgydavo, kokią dalį savo atlyginimo išleisdavo maistui, butui…. Tuometinei TSRS kitos valstybės įsiūlydavo ne tik už valiutą, bet ir už rusiškus „medinius invaliutinius rublius”, kurių visi labai norėjo(už juos galėjo TSRS daug pigiau nei pasaulinės kainos pirkti jiems reikalingas medžiagas…), milijonus tonų grūdų, kurie buvo naudojami tik gyvuliams šerti, nes maistinių grūdų TSRS prisiaugindavo pakankamai.. Buvo net gi sukauptos ne vieniems metams maisto atsargos Sibiro amžino įšalo zonose įrengtose saugyklose karo atvejui.. Beje, kaip skelbia rusų „propagandistų” statistika, gyvulių tuometinėje socialistinėje Rusijoje buvo kelis kartus daugiau nei šiandieninėje Rusijoje.. Tavo žiniai, „nepatenkinta”užsienio spauda jau ne vieni metai rašo, kad Rusija, ir be Ukrainos juodžemių, šiandiena tapo didžiausia pasaulyje grūdų eksportuotoja..
O kodėl Rusijai netapti didžiausi grūdų eksportuotoja, kada prie Jelcino užbaigė su sovietiniu kolūkiniu eksperimentu žemės ūkyje? Šiaurės Kaukazo juodžemiai ne blogesni kaip kaip Ukrainoje. Tuo labiau, kad užgrobtoje Ukrainos dalyje užaugintus grūdus Rusija jau vadina rusiškais. Zaprasta.
Jo jo, pataikei kaip pirštu į š.., „Prašalietis” yra vienas iš tų, kuris į lansberginio durnių laivo nelabai sėkmingai jau daugiau kaip 30 metų „vakarietiškai besicivilizuojančius ir civilizuojamus” runkelius, jų „patriotinius” darbus… stegiasi pažiūrėti, palyginti…. nešališkai, „pašalietiškai” iš šalies…
Lietuviai — drąsi tauta!
Vagia nesidairydami, nes nieko nebijo. Nič nieko!
Su nevagiančiais lietuviais (arba rusais) būtų galima ir komunizmą pastatyti
Lietuviai pirmą kartą nepabijojo viešai apsijuokti (ir apsijuokė) 1992 metais, grąžindami į valdžią „gaspadorius”, bankrutavusios komunizmo statybos vadovus. Nieko iš jų negavo, nes ir negalėjo gauti, o prarado ne tik aplinkinių tautų pagarbą, bet ir savigarbą, trumpam atgautą Sąjūdžio mėnesiais. Ar lietuviai , keldami reikalavimus pačių išsirinktai valdžiai, bent dabar, po 30 metų, pasidarė protingesni? Ir, rinkdami naują , jau bijo dar kartą apsijuokti? Deja.
Lietuviai turi kvailai jaustis prisimindami kaip „kovojo už taiką” prieš konservatorius ir ministrę Juknevičienę, sugalvojusią pirkti 3 malūnsparnius, „kada vaikučiai šitaip badauja”. Su kuo kariausime? Su tokiu klausimu kaip su kuoka kovojo prie išlaidų gynybai didinimą.
„Visiškai ignoruoja esminį faktą – Europos neįgalumą ir negebėjimą kokiu nors būdu įtakoti taikos Ukrainoje procesą”. Jeigu jau tokia padėtis su visa Europa , kam gali rūpėti mūsų lietuviška nebaimė apsijuokti? Nebent replikos lietuvių adresu Autoriui. O dėl Europos – kas galėjo pagalvoti, kad Europa po dviejų pasaulinių karų negaišdama turi pradėti ruoštis trečiam? O ne kvailioti su iš Maskvos kurstoma ir palaikoma kova už taiką. O dabar štai visiškas neįgalumas. Juokingas ar nejuokingas – kas pasakys?