spot_img
2026-01-29, Ketvirtadienis
Tautos Forumas

Vidas Rachlevičius. Ar ukrainiečiai norės, kad jiems vadovautų vokiečiai su prancūzais?

Naujausias ir gana netikėtas ukrainiečių diplomatijos žingsnis susilaukė prieštaringų vertinimų, bet akivaizdu viena – V. Zelenskis turi tvirtą stuburą ir laikosi principų.

Kaip žinia, prezidentas G. Nausėda kartu su Lenkijos prezidentu A. Duda, Latvijos vadovu E. Levitu ir Estijos prezidentu A. Karisu išvyko į Kijevą. Prie šios ketveriukės norėjo prisidėti ir Vokietijos prezidentas F. W. Steinmeieris, tačiau Kijevas leido suprasti, kad jis nėra laukiamas Ukrainos sostinėje.

Tikriausiai tai nulėmė naujausias faktas, kad antradienį Vokietija vėl sužlugdė ES pastangas įvesti Rusijos naftos importo embargą, kuris suduotų rimtą smūgį Kremliaus karo mašinos finansavimui.

Vokietija pareikalavo, kad Europos Komisija atliktų išsamų ekonominio poveikio vertinimą. Šis prašymas supykdė valstybes nares, norinčias Kremliui įvesti griežtesnes sankcijas.




Neįvardijami diplomatai britų „The Telegraph“ sako, kad pagrindinė griežtesnių sankcijų Rusijai problema – Vokietijos protekcionizmas.

„Visi žinome apie glaudžius Steinmeierio ryšius su Rusija, taip pat apie Steinmeierio formulę, – didžiausiam Vokietijos laikraščiui „Bild“ sakė Ukrainos diplomatas. – Jis šiuo metu nėra laukiamas Kijeve“.

Būdamas A. Merkel politikos vykdytojas, Steinmeieris yra žmogus, prievartavęs Ukrainą vykdyti Kremliui palankius susitarimus.

2016 m. jis pasiūlė surengti rinkimus separatistų kontroliuojamose Donecko ir Luhansko sričių teritorijose. Ukrainiečiai šį planą laikė kapituliacija prieš Rusiją.

Būdamas A. Merkel užsienio reikalų ministru, Steinmeieris buvo ir uolus Vakarų suartėjimo su Rusija šalininkas, turėjo įtakos dujotiekio „Nord Stream 2“ projektui, yra Rusijos užsienio reikalų ministro S. Lavrovo draugas. Jis yra vienas iš Vokietijos ir ES priklausomybės nuo Maskvos energijos išteklių architektų.

Šis diplomatinis epizodas tik patvirtina tai, ką rašiau savo naujausiame komentare „Delfi“ portale apie Ukrainos narystės ES perspektyvas. Kokia Ukrainos ateitis – narystė NATO ir ES?

Mano nuomone, tai neteisingai suformuluotas klausimas, nes Lietuvoje daugelis užsiima europlepalais ir jau mąsto Briuselio štampais bei šablonais. Klausimas turėtų skambėti kitaip – ar ukrainiečiai norės? Ar jie norės, kad jiems vadovautų vokiečiai su prancūzais?

Jei neskaitėte, paskaitykite, apie tai – teksto pabaigoje.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Janina Survilaitė. Kaip išsaugoti šventą IŠEIVIJOS istorinės veiklos TEISINGUMĄ politinio melo karalystėje?

Mes, emigrantai, su savim nešiojamės Tėvynės raudą, Įšalusią nuo Protėvių Viltim liepsnojančių krūtinių. Jos amžinybė liks ir begaliniai dar ją...

Valdas Sutkus. Davose – karo su klimatu pabaiga

Davoso forumas visada buvo indikatorius, rodantis, į kurią pusę krypsta pasaulinio elito mintys. Tai vieta, kur svarbu ne...

Rasa Čepaitienė. Hienos ir našlaičiai

Dabartinė padėtis Lietuvoje kuo toliau, tuo labiau primena kaprizingą vaiką, krečiantį vis didesnes eibes ir stebintį, kiek dar...

Plačiai paplitęs imigrantų sukčiavimas, susijęs su studentų vizomis: „90 procentų mūsų studentų nestudijuoja“

Studentai iš tokių šalių kaip Pakistanas, Indija ir Nepalas atvyksta į Švediją turėdami leidimus gyventi šalyje studijų tikslais....