Nuotraukoje – gana egzotiško leidinio, esančio mano bibliotekėlėje, viršelis.
Kodėl šiam tekstui pasirinkau šią iliustraciją? Mes gyvename nepaprastai įdomiu metu, nors ir kupinu iššūkių bei nežinomybės, kuri, prisipažinkim, neramina.
Man dabar įdomiausi du aspektai – kaip keičiasi JAV užsienio politika, kaip ji keičia nusistovėjusią pasaulio tvarką ir kas bus toliau, kokia mūsų visų laukia ateitis. Šioje temoje, kuri tik dabar iš esmės įsisiūbuoja, yra daugybė niuansų, neaiškumų, o svarbiausia – vienas kitam prieštaraujančių pareiškimų bei veiksmų. Dar nieko rimto neįvyko, kol kas tik kalbos.
Protingi ir išmintingi žmonės viską atidžiai stebi, ieško įvairių rimtų alternatyvių šaltinių ir bando susidėlioti galimus scenarijus, kurių dabar nežino niekas. Ši visuomenės grupė išmintingai tyli ir jokių apibendrinančių išvadų nedaro. Tik tada, kai gerai suprasi tave supantį pasaulį, gali susikurti strategiją, kaip išgyventi sudėtinguose istorijos verpetuose, kai esi mažas ir nuo tavęs niekas nepriklauso.
Antroji tema, galbūt dar įdomesnė ir mums visiems labiau aktuali – mūsų šviesuomenės, vadinamojo sostinės elito, populiarių komentatorių bei save skambiai analitikais vadinančių klounų kraustymasis iš proto, nes Lietuvos viešoji erdvė jau tikrai primena beprotnamį.
Populiariausiems apžvalgininkams, kurie minta vien propagandinėmis antraštėmis ir iš kontekstų išrautomis frazėmis, viskas aišku. Atrodo, kad viskas aišku ir didiesiems Lietuvos portalams, kurie platina įvairiausius niekus, nutyli ukrainiečių karių tragediją Kurske, kurie rimtu veidu platina ir eskaluoja diskusijas dėl visiškai tuščių Emmanuelio Macrono plepalų apie Prancūzijos „branduolinį skėtį“ ir t. t.
Didžiausiuose portaluose apžvalgininkai tiesiog plūstasi, deklaruodami savo isterišką ir liguistą antiamerikanizmą, jie vartoja ir rusišką žargoną, ir įsivaizduoja, kad kuo garsiau ir bjauriau rėkia, tuo jie teisesni ir taip pastatys visus į vietą. Pažįstamas Seimo narys svarstė, kad jam susidaro įspūdis, jog vienas mūsų populiariausių apžvalgininkų vartoja tokią leksiką, „tarsi pats būtų po dviejų chodkių“ (žargonu – kalėjimas, bausmės atlikimas).
Nebeskaičiuoju, kiek pravardžių yra sukurta D. Trumpui, tuo tarpu iškilus apžvalgininkas viename iš didžiausių portalų Eloną Muską vadina „tas bičas“. Pasiekėm lygį, ar ne? Tiems ligoniams visai nerūpi, kad E. Muskas savo pinigais ir talentu yra sukūręs privačią ultrašiuolaikinę kosmoso kompaniją ir šiandien savo erdvėlaiviu į Žemę parskraidino astronautus, kurie vietoje 8 dienų misijos kosmose buvo įkalinti 9 mėnesius.
Tačiau didžioji problema ne ta, kad tie apžvalgininkai ir komentatoriai jau primena psichikos ligonius, tai jų problema, kol dar jie socialiai nepavojingi, didžioji bėda ta, kad didieji portalai pažodžiui platina tokius jų tekstus ir taip auklėja ne tik neišrankią publiką, bet ir kuria atitinkamą politinę bei debatų kultūrą.
Todėl klausimas tiems rėksniams ir visų tų VšĮ, institutų, centrų ir kitų propagandinių kontorėlių atstovams yra labai paprastas: žmogau, o tu, rizikuodamas savo pinigais, apskritai esi ką nors gyvenime sukūręs? Ir čia glūdi atsakymas į klausimą, kodėl jie taip nekenčia dabartinės Amerikos.
Muskas ne savais pinigais viską darė , bet darydamas darbus kartu darė ir pinigus. Įprastas dalykas sėkmingame biznyje. Dėkoti už tai nereikia . O darymas ko nors naudingo visuomenei už savus pinigus ,be naudos sau, tikrai nusipelno dėkingumo, bet vadinasi ne bizniu, ne verslu, o labdara, mecenavimu… Kaip bebūtų, su dideliais pinigais geriau nelįsti į politiką, nes tai prieš demokratijos dvasią. Bet kas šito paiso?