Valstybė krikščionims – aukščiausias politinis gėris
Vasario 4 d. Vilniuje, viešbučio „Domus Maria“ konferencijų salėje įvyko konferencija „Krikščioniškas veikimas bendrojo gėrio link“, kurią surengė Krikščioniško pilietinio veikimo forumas.
Konferencijoje sveikinimo žodžius tarė vyskupas Kęstutis Kėvalas ir evangelikų liuteronų kunigas Ričardas Dokšas, ją moderavo žurnalistas, politikos ir kultūros apžvalgininkas Vidmantas Valiušaitis.
Pranešimus skaitė VDU Katalikų teologijos fakulteto dekanas doc. Benas Ulevičius (Kodėl krikščioniui svarbu būti pilietišku), teisininkas, ateitininkas Vygantas Malinauskas (Bendrojo gėrio samprata ir jos aktualumas), ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas politologas doc. Vincentas Vobolevičius (Nusivylimo ar vilties Lietuva).
Renginyje kalbėta apie krikščionių pilietinę misiją, pilietiniam veikimui kylančius iššūkius, bendrojo gėrio sąvoką, krikščioniškų vertybių gynimo svarbą, socialinio teisingumo problematiką ir protesto balsų fenomeną Lietuvos politikoje.
Šiandien Lietuva, Europos Sąjunga ir visas pasaulis patiria daug įvairialypių iššūkių. Jų akivaizdoje krikščionys negali likti pasyviais stebėtojais. Sudėtingoje situacijoje jie turi prisiimti atsakomybę ir, išėję iš „komforto zonos“, solidariai veikti kartu, grąžindami žmonėms viltį, skatindami siekti bendrojo gėrio. O bendrasis gėris nėra tapatus vertybėms, kurias galima nustatyti įstatymais. Įstatymai negali būti teisingi, jeigu jie prieštarauja bendrojo gėrio sampratai. Intuityviai žinome, kad saugumas, teisingumas, pagarba žmogaus orumui, galimybė gyventi taikoje, kurti šeimas yra bendrasis gėris. Valstybė užtikrina galimybę jį kurti ir ginti. Tačiau Lietuvoje jaučiamas bendrojo gėrio stygius, šeimos susiduria su iššūkiais, nyksta pagarba žmogaus orumui, didėja asmens nesaugumo jausmas, silpnėja bendruomeniniai ryšiai. Tai galbūt viena iš priežasčių, dėl kurios žmonės masiškai emigruoja iš šalies.
Šių iššūkių akivaizdoje krikščionys neturi teisės pamiršti savo pilietinių pareigų, privalo rasti laiko ir jėgų siekti geresnės ir dorybingesnės Lietuvos.
Konferencijos dalyviai diskutavo apie bendrojo gėrio sampratą, apie dalyvavimą teisėkūroje, aptarė Forumo veikimo būdus ir organizacines galimybes. Kartu nuspręsta, kad „Krikščioniško pilietinio veikimo forumas“ turi tapti savarankiška visuomenine organizacija, vienijančia krikščioniškų bendruomenių narius nepriklausomai nuo jų partiškumo ar politinių įsitikinimų. Forumas turės valdybą ir koordinatorių, kuriuo sutiko būti Aurimas Radkevičius.
Konferencijoje priimta „Krikščioniško pilietinio veikimo forumo deklaracija“, kurioje skelbiama, jog žmogaus gyvybė ir orumas yra asmens gėriai, kad darni šeima, pagrįsta santuokos, tėvystės ir motinystės ryšiais, yra esminė sąlyga tiek pačių sutuoktinių, tiek ir jų vaikų, bendruomenių ir valstybės gerovei, kad valstybė, būdama pilietinio veikimo bei jo įtikrovinimo sąlyga, yra AUKŠČIAUSIAS POLITINIS GĖRIS. Todėl tam, kad būtų įgyvendinti, puoselėjami ir apsaugoti pamatiniai bendrojo gėrio sandai, be kurių neįmanomas pilnavertis kiekvieno žmogaus gyvenimas visuomenėje, būtina Tautos kuriama teisinė Lietuvos Valstybė, kurios suverenitetas kyla iš pačios Tautos ir jai priklauso.
Deklaracijoje krikščionys kviečiami drąsiau prisiimti atsakomybę būti pilietiškais, kad krikščionių balsas būtų stiprus ir gerai girdimas viešojoje erdvėje, o krikščioniškos vertybės turėtų didesnę įtaką politiniame, socialiniame, ekonominiame ir kultūriniame gyvenime.
Visą deklaracijos tekstą skaitykite ČIA.
“Pozicijos” inform.
