
Vokietijos pramonė nyksta. Chemijos gamyklos praranda konkurencingumą, plieno gamintojai skaičiuoja nuostolius, energetikos kainos smaugia automobilių gamybos verslą. Tačiau krikščionių demokratų kancleris turi svarbesnį rūpestį – plėtoti Europos Sąjungos CO₂ apmokestinimo sistemą.
Pasirodo, karas su klimatu jau taip giliai įaugęs į Vokietijos valdžios mąstyseną, kad jį gina net tie, kurie žadėjo gelbėti šalies ekonomiką. Dar 2025 metų sausį Friedrichas Merzas vokiečiams žadėjo ekonomikos atgimimą, pigesnę energiją ir stiprią pramonę. Jis net pareiškė, kad Vokietijos pramonės išsaugojimas svarbesnis už klimato politiką. Bet po to Merzas sudarė valdančiąją koaliciją su socialistais.
Dabartinė sistema spartina investicijų pasitraukimą ir pramonės nykimą
Paaiškėjo, jog rinkimų pažadai ir kanclerio darbai – skirtingi dalykai. Lapkričio 6 dieną Merzas parašė Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen laišką, kuriame pareikalavo nekeisti taršos leidimų principų ir nemažinti pramonės apmokestinimo. Ir tai padarė tuo metu, kai Vokietijos pramonininkai prašė mažinti jiems užkrautą finansinę naštą.
Chemijos milžinių BASF ir „Covestro“ vadovai perspėjo, kad dabartinė sistema spartina investicijų pasitraukimą ir pramonės nykimą. Jų duomenimis, 2022–2025 metais Vokietijos chemijos pramonė prarado dešimtadalį gamybinių pajėgumų. Vokietijos pramonėje 2024–2025 metais panaikinta apie 180 tūkst. darbo vietų, o 2026 m. rugsėjį pramonėje dirbo jau 140 tūkst. žmonių mažiau, negu prieš metus. Nuo 2019 m. Vokietija neteko apie 400 tūkst. darbo vietų gamybos pramonėje. Mažinimas tęsis: vien „Volkswagen“ iki 2030 m. numato Vokietijos gamyklose panaikinti daugiau kaip 35 tūkst. darbo vietų, o kiti automobilių ir chemijos pramonės koncernai taip pat vykdo darbuotojų mažinimo programas.
Dar vienas mokestis, kurį sumoka visi žmonės
Tačiau Merzas pareiškė, kad CO₂ leidimų prekyba yra „gerai veikianti, rinkos principais pagrįsta sistema, kurios negalime kvestionuoti“. Nuostabi rinkos ekonomika! Politikai nustato, kiek leidimų galima išduoti, įpareigoja įmones juos brangiai pirkti, kasmet mažina jų kiekį, o paskui džiaugiasi, kad kaina susiformuoja rinkoje. Pagal tokią logiką galima apmokestinti ir kvėpavimą, įsteigti kvėpavimo leidimų biržą ir paskelbti, kad pagaliau triumfavo laisvoji rinka.
Kas gi yra tas CO₂ mokestis? Tiksliau, taršos leidimų prekybos sistema, pagal kurią elektrinės ir didelės pramonės įmonės privalo turėti leidimus gamybos proceso metu išmetamam anglies dioksidui. Tų leidimų kainos nuolat kyla – per praėjusius 5 metus padidintos trigubai, o skaičiuojant per praėjusius 10 metų – išaugintos 10 kartų. Sistemos moralinis pagrindimas – teršėjas privalo sumokėti už aplinkai daromą žalą. Skamba kilniai, kol neprisimename, kad už gamybos ir transportavimo sąnaudas galiausiai moka prekių pirkėjai. Todėl tai faktiškai yra dar vienas mokestis, kurį sumoka visi žmonės. Ir tada žmonės renkasi pirkti pigesnes Kinijoje pagamintas prekes.
Rinkėjams žadama stipri pramonė, bet tęsiamas karas su klimatu
Nuo 2028 metų naujoji Europos Sąjungos anglies dioksido apmokestinimo sistema ETS2 turėtų plėstis – apimti ir kelių transportui bei pastatų šildymui naudojamą kurą. Degalų tiekėjai mokės už taršos leidimus, o šios sąnaudos bus perkeltos vairuotojams ir būstų savininkams. Brangs ne tik benzinas ar dyzelinas. Didesnės transportavimo išlaidos pasimatys ir parduotuvių lentynose. Merzas tai vadina puikia galimybe žmonėms prognozuoti ateitį. Paprastas vokietis tikriausiai pavadintų dar viena jam išrašyta sąskaita.
Nenuostabu, kad Vokietijos žalieji Merzo laišką sutiko entuziastingai: džiūgavo, kad kancleris aiškiai pasisakė už klimato politiką. Štai ir visas šiuolaikinio vokiško konservatizmo paradoksas: rinkėjams žadama stipri pramonė, o stengiantis įtikti radikaliems kairiesiems, tęsiamas karas su klimatu.
Vokietija kadaise garsėjo inžinieriais, gamyklomis ir automobiliais. Dabar jos valdžia vis labiau garsėja gebėjimu naikinti savo pramonę. Jeigu taip tęsis, Vokietija galės didžiuotis įspūdingu laimėjimu kare su klimatu – gamyklų Vokietijoje nebebus, viską gamins kinai, tik neaišku, iš kur vokiečiai gaus pinigų kinų prekėms pirkti, jei ir toliau šalyje mažės darbo vietų.
Merzo populiarumas pasiekė rekordines žemumas
Nenuostabu, jog Merzo populiarumas pasiekė rekordines žemumas. Spalį kanclerio darbo vertinimas pasiekė istorinį dugną: vos 10 procentų gyventojų buvo patenkinti jo veikla, 86 procentai vokiečių kanclerio darbu nepatenkinti.
Tuo tarpu partija AfD griežtai pasmerkė Merzo sprendimą ginti CO₂ apmokestinimą ir reikalauja visiškai panaikinti tiek Vokietijos nacionalinį CO₂ mokestį, tiek Europos Sąjungos taršos leidimų prekybos sistemą. Ir AfD populiarumas auga. Naujausios lapkričio mėnesio „YouGov“ apklausos duomenimis, AfD palaiko 29 proc. rinkėjų, o Friedricho Merzo vadovaujamą Krikščionių demokratų bloką (CDU/CSU) – vos 19 proc.

![]()





