Diskusijas apie Petro Cvirkos paminklo likimą dėl jų trukmės ir kontraversiškumo turbūt galima dėti į tą pačią lentyną su partnerystės įstatymu, vaikų ir moterų apsaugos nuo smurto klausimu, alkoholio ir tabako kontrole ar švietimo sistemos pertvarkomis. Ilgą laiką Cvirkos šalininkai, palikę istorikų nuomonę nuošalyje, paklodę tempė į savo pusę ir gynė „talentingą rašytoją“, o labiausiai dėl tokio trumparegiškumo ir stagnacijos rankomis trynė tie, kam sovietiniai didvyriai lig šiol pasitarnauja skleidžiant melus apie mūsų šalį ir istorinius faktus.
Ko gero, didžiausiais Cvirkos advokatais buvo tapusi Lietuvos rašytojų sąjunga ir Kultūros paveldo departamentas, kurio direktorius Vidmantas Bezaras kaip didžiausios brangenybės laikėsi įsikibęs Nekilnojamų kultūros vertybių registro. Mat jame juodu ant balto parašyta, kad Cvirką reikia saugoti. Kas ir kaip jį į tą registrą įrašė – velniai nematė, bet jei parašyta, vadinasi taip turi būti. Žodžiui, popiergaliai – šventi dalykai.
O iš tiesų Cvirkos paminklas pradėtas saugoti gūdžiu sovietmečiu – 1972 m. TSRS Ministrų Taryba tuometinei Kultūros ministerijos kolegijai pavedė suteikti jam respublikinę reikšmę. Kolegijos nutarimu tais pačiais metais paminklas atsidūrė Lietuvos TSR kultūros paminklų sąraše.
Vėliau, jau laisvoje Lietuvoje, tuo pagrindu jis iš inercijos įtrauktas ir į Nekilnojamų kultūros vertybių registrą. Ir taip daugiau nei dvi dešimtis nepriklausomybės metų mes puoselėjome sovietų valdžios pareigūnų paminklus, kuriuos kiti sovietai įtraukė į sovietinių vertybių sąrašus.
Ačiū Dievui, kad net ir tokioms kvailystėms ateina galas. Šiandien Kultūros ministras Simonas Kairys garsiai paragino išbraukti tokias „vertybes“ iš visų registrų. Aš tai suprantu kaip kvietimą pasirūpinti, kad mūsų gatvėse ir skveruose stovėtų paminklai ne tiems, kurie nepriklausomą mūsų istoriją griovė, o tiems, kurie ją kūrė.
Neabejoju, kad tuojau dėl šio sprendimo pakils vėjas, bet nuosaikiems rašytojo gynėjams, kurie ragina įvertinti Cvirkos indėlį į literatūrą ir kultūrą plačiąją prasme, siūlau tai darant išdrįsti kalbėti ir apie jo biografijos faktus. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras jau padarė pirmąjį žingsnį, paskelbęs išvadą dėl rašytojo kolaboravimo su okupantų valdžia.
2020 m. Rusijos Federacijos valstybinis archyvas Maskvoje patvirtino saugantis 1940 m. marionetinio Liaudies Seimo priimtų keturių valstybės santvarką pakeitusių deklaracijų originalus, ant kurių – P. Cvirkos parašai. Po šių deklaracijų įteikimo SSRS Aukščiausiajai Tarybai per tris dienas buvo nacionalizuota Lietuvos žemė, bankai bei stambioji pramonė, pakeista valstybės santvarka ir paskelbtas Lietuvos įsijungimas į SSSR. Šie P. Cvirkos pasirašyti dokumentai įformino sovietinę Lietuvos okupaciją. Pats P. Cvirka, tuometinis Liaudies Seimo Prezidiumo sekretorius, buvo ne šiaip oportunistas ar aplinkybių prispaustas komformistas – jis aktyviai prisidėjo prie SSRS įvykdytos Lietuvos okupacijos uždangstymo. Nuo okupacijos pradžios iki pat savo mirties 1947 m. jis buvo aukšto rango sovietų valdžios pareigūnu. Visą šį laiką nuosekliai palaikė sovietinę sistemą ir savo veiksmais, ir propagandiniais tekstais.
Kitaip tariant, savo talentus jis išnaudojo ne tik kalbos ir kultūros puoselėjimo tikslais. Todėl negalime atskirti Cvirkos rašytojo ir Cvirkos kolaboranto. Yra vienas žmogus, viena istorinė asmenybė ir laikyti Cvirkos rašytojo ant pjedestalo, nevertinant Cvirkos kolaboranto pėdsakų Lietuvos istorijoje, negalime ir to nebedarysime.
Bravo Kultūros ministerijai už suvokimą, kad sąrašai ir registrai nėra savaiminės vertybės, šventai užkonservuotos ir nejudinamos. Jie tarnauja istoriniam naratyvui, o ne valdininkų įsitikinimams. Kai tik ministro nurodymas išbraukti 7286 numeriu registre pažymėtą paminklą bus įgyvendintas, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai pasiūlysime jį nedelsiant nukelti.
Autorius yra Vilniaus vicemeras
Siaurakakti benkunskeli! Net nesvarbu, kas važiavo į Maskvą ir kas pasirašė, nes vis tiek būtų kas nors važiavęs ir kas nors pasirašęs! Tai paminklas beviltiškai Lietuvos padėčiai, kurią apleido prezidentas, išsilakstė vyriausybė, be šūvio pasidavė kariuomenė!
Nuverskit Cvirką, patupdykit labiau nusipelniusį ir bus taip kaip atsitiko Ukrainoje, kai vartaliojo paminklus. Atsirado užrašas „Oi vy chlopcy clopcy – čto vy natvoryli – na gruzinskų žopų – menia posadili”
P.Cvirkos aikštė su paminklu-vientisas darinys. Gal tikslinga kiek perdaryti paminklą, kad būtų panašus į Bernardą Brazdžionį, Maironį ar Balį Sruogą. Arba perdaryti į prezidentą Antaną Smetoną? Bus sutaupytos valstybės lėšos,išlaikytas aikštės vientisumas, Užrašą perdaryti taip pat ne problema. Mūsų kartoje kai kas papūtos, o paskui viskas nurims. Tik aš netikiu kad sovietų okupacija prasidėjo nuo tų penkių Stalino saulės parnešėjų. ,Tai buv negrabiai sukurptas spektaklis pasauliui, atseit nėra jokios okupacijos. Lietuviams buvo paruošti kapai Sibiro tundroje. Skaičiau Prano Dovydaičio prisiminimus iš sovietiio lagerio. Prižiūrėtoja atviru tekstu sakė-jūsų ateitis -kapai. Stalinas mažino kainas,nes katorgininkai nemokamai kirto mišką o kolchoznikai nemokamai dirbo žemę. Karas išgelbėjo lietuvių tautą nuo Suslovo planų įgyvendinimo.
Bendinskutis meluoja – Cvirka stovi. Ir stoves, Ir jei butu gyvas – idealiai tik i konservu partijos gretas.
Be abejo, ne vienas P. Cvirka buvo šeriamas iš tuometinės sovietų ambasados. Antanas Venclova – tos pačios purvinos išdavikų gaujos dalyvis. P. Cvirkos ir kitų panašių veikėjų paminklus reikia kuo greičiau perkelti į tam seniai pritaikytą vietą – Grūto parką. Todėl jokiu būdu negaliu pritarti buldozeriniam tokios paskirties paminklų daužymui. O štai Grūto parkas ateities kartoms bus labai taiklus okupacinio režimo objektas, kai talentingi skulptoriai buvo verčiami (viliojami ir pan.) kurti paminklus išdavikams. Seniai laikas išvalyti Lietuvą nuo visų sovietinio režimo simbolių, bet vienoje vietoje parodyti, kokioje kreivų veidrodžių aplinkoje buvome verčiami gyventi.
Gana daug talentingų menininkų (vieni – prievarta, kiti riebiais atlyginimais, o treti iš idėjinių to meto savo įsitikinimų dalyvavo kreivų veidrodžių aplinkos kūrime.
Mielas Juozapai, pagalvokit kas bus toje vietoje, kur nukels P.Cvirkos paminkliuką? Yra viena išskirtinė klajoklių tautelė, save pasivadinusi išrinktąja, kurios emisarai seniai užvirė tą košę, nes jiems labai labai parūpo ta vietelė, todėl mulkina lietuvius visokiausiais būdais, kad tik atsiriektų tą auksinį Vilniaus kampelį! Vilnių valdantys, anot „RUSPUBLIKOS”, padugnės pasiryžę naikinti viską, kas lietuviška už tuos prakeiktus 30 sidabrinių šekelių! Jie uždraudžia Vilniuje statyti Vytį, paminklą iškiliausiam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai, užtat palieka didžiausių parsidavėlių namus muziejus, naikina Lietuvos didvyrių atminties lenteles, užtat Vilniuje vis daugėja visokių paminkliukų nieko Lietuvai nenusipelniusių žydams ir j ų pakalikams, vis daugėja pederastinių simbolių ir t.t. Manome, geriau paminklai talentingiems lietuviams negu kokiems Lietuvai niekuom nenusipelniusiems kitataučiams ar iškrypėliams! Ir ne parsidavėliai valdininkai turėtų spręsti kas reikalinga vilniečiams, o patys vilniečiai, bet padugnės bijo vilniečių atsiklausti, nors diena iš dienos, kas valandą vis plauna ir plauna lietuvių visuomenės smegenis! Taigi, visuomenės nuomonė nesikeičia, o keičiama brutaliai ją atakuojant!
Ar atsiras Lietuvoje nors keli sąžiningi ir garbingi inteligentai, kurie apgins talentingo skulptoriaus sukurtą talentingo lietuvio paminklą? Ar atsiras tarp jų drąsuolių nepabūgusių nei Izraelio ambasadorių, nei jų rabinų, nei konserVatos iš-perų?! Nekantriai lauksim, pone V.Radžvilai, pone V.Sinica ir kiti NS kūrėjai!
Kodėl neprirašyta: talentingai pardavusio Tėvynė
Vo, tovariscius Liudovykas pasirodo STRIBAS yra. Okupantu siknos laizytojas. NS okupantu ir ju gerbeju labai nemyli.
Jeigu ten pas jus, sinagogoje, ir yra įprasta ***** laižyti, tai netepkite kitų tuom kuo patys kvepiate! Matosi, kad jums taip norisi dar vieną aferą prastumti tokiu palankiu metu, kaiSeimą valdo kėgvėbistai ir kitiužslaptinti agentai! Bet mes dar pakovosim su tokiomis saromis ir marganomis!
Is ko pažinsi komunistą/kgbista – is zviegimo, koks jis dabar “pacriotas”. Na Liudvikuti, papasakok, kaip pries okupantus sovietmeciu kovojai.
Vienas toks Seime jau anksčiau pradėjo žviegimo taikymą žmonėms! Tai gal tas „aga” ir yra tas komediantas, buvęs VU rektorius, dalines prospekte „diplomus, o dabar ***** parcijonas? Tada būtų viskas lyg ir aišku, koks jis jevreipeicas vaivorykštinis! Bet gali jis būti ir konservatos įslaptintas kadrinis NKVD tardytojas, nes labai panašius klausimėlius uždavinėja!
Valdas Benkunskas, ko gero, jau gavo m.dušanskio vardo neblogą pakyšėlę, kad stojo piestų prieš lietuvių visuomenę su tokiais kvai-lais teiginiais ruošdamasis nuversti paminklą tikrai talentingam rašytojui. Bet nė žodelio, niekšelis, neprataria apie menkystos Antano Venclovos, prirašiusio LTSR himnus, namo muziejaus likvidavimą! Beje, ar ne prie- ***** tas Valdas Benkunskas, kad tvirtina, kad ant 1940 m. marionetinio Liaudies Seimo priimtų keturių valstybės santvarką pakeitusių deklaracijų originalų vien P. Cvirkos parašai!. O ką gal nebuvo ir A.Venslovos? Net foto transliuojama, kur abudu ir P.Cvirka ir A. Venclova pozuoja! Kaip šlykščiai dabartinia komsomolcai ir chunveibinai parenka klastingus faktus savo argumentams!