Bevaikystei tarp moterų dažnėjant ir poroms susilaukiant mažiau vaikų, daugiau dėmesio skiriama senyvo amžiaus asmenų, kurie neturi vaikų, sveikatos ir gerovės vertinimui. Nenuostabu, kad vaikų neturintys asmenys dažniau sensta vieni. Vykstantys demografiniai pokyčiai reiškia, kad tai patirs vis daugiau žmonių.
Vienas neseniai atliktas tyrimas siekė geriau suprasti vienišo senėjimo pasekmes vėlesniame gyvenimo etape. Tyrėjai kaip interesų rezultatą naujojo subjektyvų pasitenkinimą gyvenimo kokybe ir dokumentavo tėvų ir vaikų santykių buvimą bei jų tvirtumą, o ne tiesiog laikė tėvystę ir bevaikystę dichotomija.
Tyrimas priėjo išvados, kad apskritai tėvai yra labiau patenkinti gyvenimo kokybe nei vaikų neturintys tiriamieji. Vis dėlto tėvai, kurie su vaikais bendrauja retai, subjektyviai gyvenimo kokybę vertino prasčiau nei asmenys, neturintys vaikų. Geografinis atstumas, skiriantis nuo vaikų, nepasirodė reikšmingas.
Labiausiai gyvenimo kokybe buvo patenkinti vyrai ir moterys, turintys tris ar daugiau vaikų ir palaikantys su jais santykius. Tie, kurie su vaikais bendrauja kiekvieną savaitę, pasižymėjo dar aukštesniu gyvenimo kokybės suvokimu.
Tris ar daugiau vaikų turintys tėvai taip pat pasižymėjo vidutiniškai aukščiausiu subjektyviu gyvenimo kokybės supratimu, tačiau nežymiai. Skirtumas tarp tėvų, auginančių vieną ir du vaikus buvo žymesnis – stebėtinai, didesnis nei tarp tų, kurie turi vieną vaiką ir visai neturi vaikų.
Tyrimo autoriai manė, kad gyvenimo kokybės supratimas tarp skirtingų grupių buvo statistiškai reikšmingas ir leidžia suprati, kaip visuomenė gali pasikeisti ateityje.
versta iš The effects of childlessness on the elderly
