Vaidotas Jaunys. Istorinė klaida kartojasi, arba A.Juozaičio „ATSIVERTIMAS“

Daugelio liaupsintas patriotinių jėgų atstovas buvęs kandidatas į prezidentus Arvydas Juozaitis netikėtai suglumino buvusius savo rinkėjus. Pralaimėjęs vykusius rinkimus pirmajame ture jis visa tai apibendrino socialiniame tinkle „Facebook“.

Buvęs kandidatas pareiškė, kad antrajame prezidento rinkimų ture laimės ekonomistas Gitanas Nausėda. Priežastis paprasta – iš Lietuvos dar neišgaravo baudžiava. „Manau, kad pasityčiojimas, kai rinkimų naktį džiūgauja tas kandidatas, kuris greičiausiai laimės, nes prieš konservatorius visuomenė nusiteikusi ir ponios Šimonytės nerinks“, – laidos „facebooke‘e“ transliacijos metu sakė A. Juozaitis. „Tas ponas su šunimi, kuris plikai skustas ir iš Meksikos atvežtas, dabar vaikštinės po Prezidentūrą – ten šunų ir daugiau turbūt bus, ir dar kačių… Žodžiu, tai bus pasaulis, kuris mums yra siūlomas. Pagalvokite, laimės kūdikis, man atrodo, kad net mamytės sūnelis, pagal visas reakcijas ir kalbėjimo manierą ir jis dabar bus kitų sūnelių tėvelis – lietuvių ir lietuvaičių“ negailestingai rėžė jis.

Nustebino ne tiek filosofo retorika, kuri nuo prezidentinių standartų nusirito iki gatvės leksikos (tai galima pateisinti tuo pačiu minėtu baudžiaviniu mentalitetu), kiek jo netikėtas „atsivertimas“ į naująjį tikėjimą – filosofas nuo krikščioniškųjų vertybių metėsi atgal į buvusį komunistinį „RYTOJŲ“.

Prieš rinkimus kalbėjęs, kad šeima, nacionalinis švietimas, mokslas, teisingumas, kalba ir nacionalinė kultūra yra jo svarbiausi prioritetai, netikėtai pasuko vairą ir prieš prigimtinę šeimą, ir prieš nacionalinę kultūrą.  Neseniai raginęs Lietuvą „pabusti iš neoliberalizmo liūno, telktis ir keisti daug metų politikoje įsitvirtinusias grupes“, kurių korumpuotą prigimtį atskleidė MG Baltic bei kitų korporacijų slaptųjų įtakų skandalas, po rinkimų buvęs kandidatas prisišliejo ir stačia galva nėrė neoliberaliųjų stovyklon, visų kūnų glausdamasis prie neoliberalzimo žvaigždės I Šimonytės.

Priešrinkiminė retorika Raudondvario pilyje apie „Keturių bokštų“ politiką (šeima, lietuvių kalba, teisingumas, nacionalinis švietimas ir kt.), pralaimėjus rinkimus nugarmėjo su visais bokštais į nebūtį. A.Juozaitis tapo toks, koks yra. Visomis išgalėmis keikęs konservatorius, filosofas suglaudė pečius su N.Puteikiu, kuris, nors ir viešai peikdamas, niekada neslėpė simpatijų konservatoriams.

A.Juozaičio  rinkėjai pasimetę. Niekas nesupranta, kas nutiko jo galvoje, kad naktimis svajojęs (bent jau rinkimų pirmajame ture) apie Atgimimo Sąjūdžio atkurtą, Vasario 16-osios principais pagrįstą nacionalinę valstybę,  netikėtai ėmė svaigti globalios Lietuvos ateitimi – juk I.Šimonytė yra aistringiausia globalios Lietuvos išpažinėja.

A.Juozaitis skelbė apie Lietuvai keliamą eurofederalizmo pavojų, nacionalinių valstybių silpninimą, nevaldomą migraciją. Tačiau  būtent Į.Šimonytė su visa TS-LKD frakcija Seime, balsavo už liūdnai pagarsėjusį JTO migracijos paktą, leidžiantį migrantams nekliudomai atsikraustyti į bet kurią šalį ir vienodai naudotis visomis tos šalies piliečių teisėmis.

Nesuprantama, kodėl filosofas taip užsipuolė G.Nausėdą, nors ne jis, o I.Šimonytė su buvusios prezidentės palaiminimu už Lietuvai pražūtingas palūkanas skolinosi pinigus iš bankų. Dabar būtent I.Šimonytė garsiai šaukia, kad per Europą ir Lietuvą ritasi populizmo banga, kad žmonių reakcija į pabėgėlių krizę yra neadekvati, kad Lietuvoje reikia nieko nekeisti, nesugadinti to, kas pasiekta iki šiol, tęsti buvusią kryptį, nors šią kryptį pirmajame rinkimų ture A.Juozaitis vadino pragaištinga Tautai ir valstybei.

I.Šimonytė garbina daugybinės pilietybės idėją, kuri taip skaudino filosofą ir į šipulius daužė jo svajonę apie Lietuvos piliečio pasą. Dabar nebeskaudina.

Filosofas kalbėjo Lietuvai apie krikščioniškąsias vertybes ir prigimtinės šeimos apsaugą, tačiau pamilo partijos kareivį, kuris menkina šias vertybes ir prigimtinę šeimą, t.y. partijos, kurios pirmininko (Gabrieliaus Landsbergio) iniciatyva Vengrijos krikščioniškosios pakraipos partija „Fidesz“ buvo pašalinta iš EP Europos liaudies partijos.

Filosofas puola kandidatą G.Nausėdą, kuris siūlo seksualinių mažumų klausimu elgtis atsargiai, nes dauguma Lietuvos rinkėjų šeimą supranta kaip sukurtą skirtingų lyčių žmonių, bet apsimetą negirdįs I.Šimonytės kvietimo įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę.

Prieš šeimų draskymą pasisakęs A.Juozaitis netikėtai pamiršo, kad būtent I.Šimonytė ir visa jos karališkoji TS-LKD gvardija Seime priešinosi Vaiko teisių pagrindų įstatymo pataisoms, uždėjusioms apynasrį vaikus iš tėvų atiminėjančioms vaiko teisių priežiūros institucijoms.

Demonstratyvus A.Juozaičio palankumas I.Šimonytei ir N.Puteikiui, kuris remia konservatorių siūlomą kandidatę, liudija apie įvykusius milžiniškus vertybinius pokyčius filosofo galvoje.

Nors gal tai ir netiesa. Gal jokių pokyčių nebuvo. Buvo tik retorika. Buvęs kandidatas paprasčiausiai apsimetinėjo, nes savo prigimtimi jis niekada nebuvo krikščioniškųjų vertybių atstovas.

Liberalai, kuriuos anksčiau koneveikė A.Juozaitis, bent jau neapsimetinėja tokie esantys. Tuo tarpu filosofas…

Nevyniojant žodžių į vatą, filosofas apgaudinėjo rinkėjus. Taigi patikliems žmonėms teko dar kartą nusivilti, kitaip sakant, “užlipti ant to paties grėblio”. Pasirodo A.Juozaičio „istorinė klaida“, kai jis graudinosi, jog tuometinės Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku netapo komunistų lyderis Algirdas Brazauskas, kai lemiamą akimirką  jis išdavė  Sąjūdžio principus ir bendražygius, nebuvo jokia klaida.

Ragindamas balsuoti prieš G.Nausėdą ir rinkimuose palaikyti kandidatę I.Šimonytę, A.Juozaitis ir šįkart akivaizdžiai išdavė krikščioniškosios tapatybės principus, o šliedamasis prie N.Puteikio, kuris nė neslepia savo palankumo konservatoriams, filosofas išdavė ir buvusius savo rinkėjus. Taigi „istorinė klaida“ kartojasi.

Lieka tik viltis, kad tas kartojimasis nebus amžinas…