Rusijos prezidentas taip pat pareiškė esąs pasirengęs susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu trečiojoje šalyje, jei būtų pasiektas ilgalaikis taikos susitarimas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas užsiminė, kad jo šalies karas prieš Ukrainą gali „artėti prie pabaigos“, ir išreiškė norą susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu trečiojoje šalyje, jei būtų sudarytas taikos susitarimas.
Tokius komentarus V. Putinas žurnalistams pateikė šeštadienį, praėjus kelioms valandoms po to, kai per didžiausią per daugelį metų Rusijos Pergalės dienos paradą pažadėjo pergalę Ukrainoje.
Šie pareiškimai nuskambėjo Rusijai ir Ukrainai pradėjus trijų dienų paliaubas bei susitarus apsikeisti 1 000 karo belaisvių.
Per paradą V. Putinas gyrė Ukrainoje kovojančius Rusijos karius, jų misiją pavadindamas „teisingu reikalu“ prieš „agresyvias pajėgas, ginkluotas ir remiamas viso NATO bloko“.
„Pergalė visada buvo ir bus mūsų“, – sakė jis, Maskvos Raudonojoje aikštėje žygiuojant karių kolonoms.
Vėliau kalbėdamas su žurnalistais V. Putinas dėl karo apkaltino Vakarų „globalistinį elitą“, teigdamas, kad po 1989 metų Berlyno sienos griūties Vakarai pažadėjo, jog NATO nesiplės į rytus, tačiau vėliau mėgino įtraukti Ukrainą į Europos Sąjungos orbitą.
Tuomet jis pareiškė: „Manau, kad viskas artėja prie pabaigos.“
Kasmetinė Rusijos Pergalės dienos šventė mini Sovietų Sąjungos pergalę prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare ir pagerbia 27 mln. žuvusiųjų.
Šių metų paradas buvo santūresnis nei įprastai – vietoje tankų ir raketų sistemų milžiniškuose ekranuose buvo rodomi karinės technikos vaizdo įrašai.
Pirmą kartą šeštadienio parade dalyvavo kariai iš Šiaurės Korėjos – taip pagerbtas Pchenjanas, pasiuntęs savo pajėgas kovoti kartu su Rusija prieš Ukrainos įsiveržimą į Kursko sritį.
Rusija penktadienį ir šeštadienį paskelbė vienašales paliaubas, o V. Zelenskis buvo pasiūlęs paliaubas nuo gegužės 6 dienos, tačiau nė viena iniciatyva taip ir nebuvo iki galo įgyvendinta.
Nuogąstavimai dėl iškilmių sumažėjo penktadienį, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, jog Rusija ir Ukraina priėmė jo pasiūlymą dėl paliaubų nuo šeštadienio iki pirmadienio bei apsikeitimo belaisviais.
„Šios paliaubos apims bet kokios kinetinės veiklos sustabdymą, taip pat 1 000 kalinių apsikeitimą iš kiekvienos pusės“, – penktadienį rašė D. Trumpas.
Jis taip pat teigė, kad derybos dėl karo užbaigimo tęsiasi ir kad „kasdien vis labiau artėjama prie sprendimo“.
„Tikimės, kad tai bus labai ilgo, kruvino ir sunkiai kovoto karo pabaigos pradžia“, – sakė D. Trumpas.
Po šio pareiškimo V. Zelenskis paskelbė dekretą, kuriuo ironiškai „leido“ Rusijai surengti Pergalės dienos minėjimus, paskelbdamas, kad Raudonoji aikštė laikinai nebus Ukrainos smūgių taikinys.
Kremlius tokius komentarus pavadino „kvailu pokštu“.
Anksčiau V. Zelenskis buvo pasiūlęs susitikti su V. Putinu taikos deryboms, tačiau atmetė Rusijos lyderio kvietimą atvykti į Maskvą. Šeštadienį V. Putinas pareiškė, kad galėtų susitikti su V. Zelenskiu trečiojoje šalyje, tačiau tik tam, kad būtų patvirtintas jau parengtas išsamus susitarimas.
„Susitikimas trečiojoje šalyje taip pat galimas, tačiau tik po to, kai bus užbaigta rengti taikos sutartis, orientuota į ilgalaikę istorinę perspektyvą“, – sakė V. Putinas. „Tai turėtų būti galutinis susitarimas, o ne derybų etapas.“
V. Putinas, valdantis Rusiją kaip prezidentas arba ministras pirmininkas nuo 1999 metų pabaigos, susiduria su augančiu nerimu dėl karo Ukrainoje, nusinešusio šimtus tūkstančių gyvybių, nusiaubusio Ukrainos teritorijas ir smarkiai apkrovusio 3 trilijonų dolerių vertės Rusijos ekonomiką.
Rusijos pajėgos Ukrainoje kariauja jau daugiau nei ketverius metus – ilgiau nei Sovietų Sąjunga kariavo Antrajame pasauliniame kare, Rusijoje vadinamame Didžiuoju Tėvynės karu 1941–1945 metais.
Vis dėlto Rusijai iki šiol nepavyko visiškai užimti Donbaso regiono Rytų Ukrainoje. Ukrainos pajėgos buvo nustumtos į įtvirtintų miestų gynybos liniją. Nors Maskva kontroliuoja beveik penktadalį Ukrainos teritorijos, Rusijos puolimas šiais metais sulėtėjo.
Praėjusią savaitę Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa pareiškė matantis potencialą būsimoms Europos ir Rusijos deryboms dėl žemyno saugumo architektūros.
Šeštadienį paklaustas, ar būtų pasirengęs pradėti dialogą su europiečiais, V. Putinas atsakė, kad tinkamiausia figūra jam būtų buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis.
„Asmeniškai pirmenybę teikčiau buvusiam Vokietijos Federacinės Respublikos kancleriui Schröderiui“, – sakė V. Putinas.
aljazeera.com
