Užvirė atvira kova dėl Genocido centro
Prasidėjus viešam Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro puolimui Lietuvos žmogaus teisių organizacijos kreipėsi į Prezidentą ir Seimo narius, prašydamos apginti įstatymu teisėtai paskirtą šio centro vadovą ADĄ JAKUBAUSKĄ.
Kovo 18 d. išplatintame kreipimesi pavadinimu “DĖL PADĖTIES LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRE” nurodoma, kad grupė Centro darbuotojų kreipėsi į Seimo pirmininkę bei Seimo valdybą dėl šio centro direktoriaus A.Jakubausko sprendimo iš pareigų atleisti LGGRTC istorikę Mingailę Jurkutę, neva istorikė iš užimamų pareigų buvo atleista dėl to, kad naudojosi Konstitucijoje įtvirtinta teise laisvai reikšti savo įsitikinimus, neva sprendimas atleisti ją iš pareigų buvo priimtas dėl M.Jurkutės išsakytos Centro ir atskirų jo darbuotojų kritikos.
Minėta grupė (aiškėja, kad jai priklauso ir kitų įstaigų darbuotojai) teigia negalinti taikstytis su darbuotojų persekiojimu Centre ir, palaikydami M. Jurkutę reikalauja panaikinti įsakymą dėl M.Jurkutės atleidimo iš darbo. Jų teigimu, krizinė situacija Centre pradėjo formuotis, kai įstaigos vadovu tapo A. Jakubauskas, o M.Jurkutės atleidimas iš darbo, yra ryškiausias nepasitikėjimo, įtampos kurstymo ir administracinės savivalės pavyzdys.
Ši grupė primena, kad anksčiau jau kreipėsi į Seimą dėl padėties Centre, tačiau, anot jų, padėtis nepagerėja, nes direktorius neva nesistengia įsiklausyti į darbuotojų nuomonę, už tai dėl jo vadovavimo stiliaus darbą palieka patyrę istorikams.
Žmogaus teisių organizacijos atkreipia dėmesį, kad nepasitenkinimas Centro darbu pradėtas eskaluoti būtent nuo tada, kai šio Centro vadovu buvo paskirtas Lietuvos tautinių mažumų atstovas, politologas, socialinių mokslų daktaras, Mykolo Romerio universiteto profesorius, visuomenės veikėjas ir poetas Adas Jakubauskas, kurio praeitis niekam nekelia jokių abejonių – A.Jakubauskas yra Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas, buvo Lietuvos Sąjūdžio Seimo narys, įvairiose valstybės institucijoje dirbo darbą susijusį su mažumų reikalais. Yra apdovanotas įvairiais apdovanojimais ir padėkos raštais. Todėl nekelia abejonių, kad dabartiniu metu Centro vadovu yra paskirtas kompetentingas mokslininkas ir vadybos profesionalas.
Kita vertus, abejones kelia niekuo su Centru nesusijusių asmenų (Alvydo Nikžentaičio, Loretos Skurvydaitės, Vasilijaus Safronovo ir Mariaus Sirutavičiaus) viešos pastabos dėl tariamų Centre dirbančių tyrėjų laisvės suvaržymų.
Žmogaus teisių gynėjų nuomone, nepasitenkinimą dabartiniu Centro vadovu eskaluoja tam tikros politinės jėgos arba jų pavieniai atstovai, kurie turi pagrindą nutylėti Lietuvai svarbius iki šiol nežinomus istorinius įvykius arba slėpti savo bei savo šeimos praeities gyvenimo faktus ir yra nepatenkinti dabartine profesionaliai vykdoma LGGRTC veikla.
Tai patvirtina sinchroniškas Centro ir vieno solidžiausių Lietuvos istorikų parlamentaro profesoriaus ir buvusio Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko Valdo Rakučio puolimas, bei nesiliaujantys grupės Centro darbuotojų skundai Seimui, kuriais siekiamas bet kokiomis priemonėmis pašalinti iš Centro vadovo pareigų A. Jakubauską.
Kreipimosi autoriai atkreipia dėmesį, kad A.Jakubauską palaiko trigubai daugiau šio centro darbuotojų ir savo ruožtu rašo laiškus, prašydami Seimą leisti Centrui dirbti savarankiškai.
Žmogaus teisių organizacijos mano, kad Prezidentas ir Seimas turi leisti Centrui dirbti savarankiškai vadovaujantis Seimo patvirtintais šio Centro nuostatais. O pastarieji reglamentuoja ne tik Centro uždavinius ir teises, bet šio Centro administravimą.
Pagal Centro Nuostatus generalinis direktorius priima į pareigas ir atleidžia iš pareigų darbuotojus, todėl negali būti ginčo dėl to, ar Centro direktorius galėjo atleisti iš darbo ir istorikę M. Jurkutę, kaip negali būti ginčo dėl M.Jurkutės įstatymo suteiktos teisės kreiptis į teismą dėl atleidimo iš darbo pagrįstumo – tokią teisę ji turėjo ir tebeturi.
Žmogaus teisių gynėjai pažymi, kad už M.Jurkutę kreiptis į teismą dėl galimai nepagrįsto atleidimo iš darbo negali nei du, nei kelios dešimtys Centro darbuotojų, juolab kitose įstaigose dirbantys asmenys. Grąžinti M.Jurkutę į darbą teisėtu būdu negali ir Seimas, nebent jis priverstų Centro direktorių savo noru panaikinti priimtą įsakymą dėl M. Jurkutės atleidimo. Todėl minėtų Centro darbuotojų skunde Seimui iš esmės keliamas klausimas dėl sugrąžinimo M. Jurkutės į darbą neteisėtu būdu (politiniu ar kitokiu spaudimu), pačiai M.Jurkutei teisėta forma tokios valios neišreiškus, kitaip tariant, jai pačiai atsisakius ginti savo galimai pažeistas teises teisėtomis priemonėmis teisme.
Žmogaus teisių organizacijos pažymi, kad lygiai taip pat kitų įstaigų darbuotojai negali reikalauti atleisti iš darbo A. Jakubauską arba reikalauti stabdyti jo įgaliojimus. Pvz., Vilniaus universiteto Statutas reglamentuoja universiteto valdymą, bet jis nesuteikia teisės šio universiteto rektoriui atleisti iš darbo kito jam nepavaldaus universiteto rektorių arba reikalauti apriboti pastarojo įgaliojimus. Dėl to teisiškai yra ydingi ir netoleruotini vieši Lietuvos istorijos instituto direktorius A.Nikžentaičio, Vilniaus universiteto rektoriaus R. Petrausko, Klaipėdos universiteto rektoriaus A. Razbadausko, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorės A.M.Linartienės bei Lietuvos kultūros tyrimo instituto direktoriaus R.Makselio reikalavimai suspenduoti LGGRTC direktoriaus A.Jakubausko įgaliojimus.
Šie asmenys akivaizdžiai piktnaudžiauja užimamomis pareigomis ir kelia reikalavimus, dėl kurių įgaliojimų jiems nesuteikia nei šių mokslo įstaigų statutai ar nuostatai, nei šių mokslo įstaigų kolegialių valdymo organų sprendimai. Daugiausia šie asmenys Centro klausimu gali reikšti savo asmeninę nuomonę, bet ne savo mokslo įstaigų vardu.
Žmogaus teisių gynėjų nuomone, šiuo metu vyksta akivaizdus politinis manipuliavimas pilietės M.Jurkutės atleidimu iš darbo ir psichologinio klimato problemomis Centre, iš tikrųjų siekiant ne grąžinti į darbą M.Jurkutę ar apginti tariamą LGGRTC dirbančių tyrėjų laisvę, o kitokių, visuomenei nežinomų tikslų.
Žmogaus teisių organizacijų nuomone, Centras yra Lietuvai priešiškų jėgų taikinys. Rusija visada menkino Lietuvos valstybingumą, neigė Sovietų Sąjungos įvykdytą Lietuvos okupaciją ir iki šiol propaguoja teigiamos sovietų įtakos Lietuvos raidai įvaizdį. Todėl sprendžiant dėl kilusių įtampų ir dėl Centro kolektyvo susiskaldymo (ar suskaldymo), būtina įvertinti Lietuvos karinės žvalgybos parengtą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitą, ypač tą dalį, kurioje nurodomas Rusijos propagandos siekis kompromituoti Lietuvos partizaninį judėjimą, ciniškai manipuliuoti Holokausto tragedija savo istorijos politikos tikslais.
„Nėra pagrindo manyti, kad nedraugiška Lietuvai valstybė pakeitė propagandos tikslus arba atsisakė ketinimų įtakoti Lietuvos istorijos tyrinėtojų nuotaikas ir lūkesčius. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad tam tikri politikai, mokslininkai, visuomenės veikėjai ar kiti asmenys, turintys rimtas priežastis slėpti savo ar savo šeimos bei artimųjų gyvenimo praeities faktus, besąlygiškai atsisakys tiesiogiai ar netiesiogiai trukdyti Centro darbui“,- teigiama kreipimesi.
Kreipimesi prašoma:
- Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą visapusiškai išanalizuoti Centro kolektyve kylančio ar kurstomo nepasitenkinimo priežastis ir nustatyti asmenis, kurie yra suinteresuoti destabilizuoti šio Centro veiklą.
- Neleisti tiesiogiai kištis į Centro veiklą ar jo valdymą politikams, mokslo bei kitų institucijų vadovams ar darbuotojams bei kitiems asmenims. Sudaryti sąlygas Centro kolektyvui ir jo vadovams vykdyti funkcijas griežtai pagal Seimo patvirtintinus Centro nuostatus.
- Žmogaus teisių organizacijos kviečia visas nevyriausybines organizacijas ir visuomeninius judėjimus bei Lietuvos likimui ir Lietuvos laisvės kovų istorijai neabejingus piliečius priešintis ardomajai politinei ir kitokiai veiklai, kuria siekiama išbalansuoti Centro darbą, nukreipti jį Lietuvos valstybės nepriklausomybei nenaudinga ar net pavojinga linkme.
- Kviečiama Centro darbuotojus nutraukti viešų skundų rašinėjimus valstybės institucijoms ir žiniasklaidai, nes jie destabilizuoja ir menkina LGGRTC veiklą visuomenės akyse.
- Kviečiama saugoti Lietuvos orumą ir vardan žmonių santarvės vadovautis Konstitucija bei įstatymais, o savo pažiūras ir įsitikinimus ginti konkrečiais argumentais, bet ne viešomis nuoskaudomis laiškuose valdžios institucijoms.
Kreipimesi reiškiamas tikėjimas, kad valstybės ir visuomenės interesai bus keliami aukščiau už asmenines ambicijas, kad tarpusavio nesutarimais nebus leista pasinaudoti Lietuvai priešiškoms jėgoms, kurios turi tikslą sukompromituoti Centrą ir sąžiningus Lietuvos istorijos tyrinėtojus.
Minėtas kreipimasis taip pat išplatintas visuomeninėms organizacijoms ir judėjimams.
Jį pasirašė Lietuvos Helsinkio grupė, Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Piliečių gynybos paramos fondas ir Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija
Visas kreipimosi tekstas ČIA
Jei gerai pamenu, info tv, Kudinovos laidoje, Anušauskas grubiausiai puolė Jakubauską dėl jo interviu totorių televizijai, aukštino savo nuopelnus centrui, o Jakubauskui įsakinėjo tylėti, kadangi jis esąs pareigūnas ir negalįs politikų elgesio kritikuoti, pamiršdamas, kad pats yra pareigūnas ir negali kištis į ne savo kompetencijos reikalus. Ypač įtartinai toje laidoje pažymomis manipuliavo toks Salyga,
Norisi sužinoti nuodugniau, ką apie save nori nuslėpti politinės partijos, kurios taip puola Jakubauską, nes iki Jakubausko tame centre darbavosi tik “konservatorių” kadrai ir jų darbo rezultatai tokie, kad kagebe buvę bendradarbiai yra labiausiai saugomos LR vertybės, o kardinolai, neįtikę menininkai ir politikai apšaukiami kagebistais
Bandoma suniekinti lietuvius atidavusius savo gyvybes uz Lietuyos laisve,tos politikos israiska tai bandymas ismesti is pareigu Centro direktoriuA Jakubauska, Turime ji apginti ,nes toliau sekskiti veiksmai niekinantys musu didvyriusir musu praeiti .P. Kavaliauskas,laisves kovu dalyvis
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Ar tai ji iš LGGRTC stengiasi pašalinti Centro vadovą, vienintelį darbuotoją, turinti profesoriaus mokslinį laipsnį? Kuo ji pati nusipelniusi kovose dėl Lietuvos laisvės okupacijos metais? Koks jos pačios mokslinis laipsnis, moksliniai darbai tiriant totalitarinių režimų veiklą, komunistinės tironijos nusikaltimus?
Kaip matosi iš generalinio direktoriaus gerb. prof., dr. Ado Jakubausko Viešo laiško Seimo nariams, jo teiginiai gana išsamūs, argumentuoti, pagrįsti ir teikiantys pasitikėjimą generalinio direktoriaus pareigoms. Man susidarė neabejotinas pasitikėjimas gen. direktoriaus pastangoms tvarkyti LGGRTC veiklą dalykiškai.
Manyčiau, kad parenkant kandidatūrą į tokios institucijos, kaip LGGRTC gen. direktoriaus pareigas, pirmiausia derėtų atsižvelgti į buvusių kovotojų dėl laisvės, nukentėjusių nuo komunistinių ir nacių tironijų (kankintų Gulage, nacių koncentracijos stovyklose, persekiotų KGB ir okupacijos metais persekiotų ir baustų, vadovaujantis okupacinio režimo BK), o ne paremtų piniginėmis pakišomis, nuotraukose besišypsančių personų, patekusių į LR Seimą asmenys (surantama, taikau toli gražu ne visiems).
Kai prie ruso tarnavau šauktiniu sovietų kariuomenėje, kariniame miestelyje buvo propagandinis plakatas: “Враг хитер и коварен в нем зверинная злобаю. Смотри в оба!”. Manau, kad sovietinio plakato turinys tinka ir dabartinėje Lietuvoje. Kai savalaikiai kagebistams, stribams, komunistinei nomenklatūrai nebuvo uždrausta dirbti teismuose, prokuratūroje, policijoje, kariuomenėje, švietimo sistemoje, kitose valstybinėse struktūrose, manau, kad 30 metų dalis jų nesnaudė ir įsiliejo į 5-tą koloną, savo veikla kūrė šeštą koloną ir, gal net įsiliejo į Lietuvos partijų, visuomeninių organizacijų gretas. Nepriklausomybės pradžioje žmonės kalbėjo, jog pasikeitus kartoms, pasikeis ir Lietuva. “Keitėsi” tuo, kad Lietuvos priešai priperėjo aibę tokių pačių kaip ir jie. Štai ir turime, kad visokie sovietinio raugo ir jo apnuodyti diktuoja savo sąlygas. Jei operatyviai nebus imamasi priemonių Lenkijos pavyzdžiu, jie, dar daugiau negu valdantieji profesionalai artins vėliavų pakeitimą Lietuvoje.
GENOCIDO CENTRO PUOLIMAS, NĖRA ATSITIKTINIS REIKALAS. Labai blogai, kad nebuvo išslaptinti asmenys, bendradarbiavę su KGB. Manau, kad labiausiai rėkiantys “KREMLIUS PUOLA” gali būti būtent tie, kurie ir buvo tose struktūrose. Pažiūrėkime kas puola Genocido centrą ir kas tą puolimą palaiko, ir jums pasidarys aišku. Siūlau paanalizuoti puolėjų ir jų tėvų biografijas. Ką jie veikė sovietmečiu. Tokios bylutės daug ką pasakytų apie šiuos “PATRIOTUS”
Labai teisingai pastebėjo komentatorius Mykolas! Patys muša, patys rėkia! Neatskleisdami tiesos, patys juodina LIETUVĄ ir šmeižia mūsų patriotus, senelius, tėvus, brolius ir seses, kurie padėjo galvas, buvo tremiami į Sibirą ar kalėjo konclageriuose už tai, kad mylėjo savo TĖVYNĘ ir nenorėjo gyventi po okupantų padu!!!
Kad tik ponui Adui užtektų nervų ir kantrybės nepasiduoti padugnių spaudimui, kad tik nebūtų kokios nors menkos juridinės klaidelės dėl M.Jurkutės atleidimo iš darbo pagrįstumo!
KGB agentas Anušauskas bandė iki baltumo išlaižyti konservatorių “elitą” ir nuslėpti savo ir part-kolegų praeitį. Kilo pavojus, kad į viešumą gali išplaukti tikroji daugumos konservatorių praeitis. Skubiai prireikė pastatyti į Centro vadovus marionetę, kuri veiks pagal senąjį scenarijų ir valdžiukai vėl atrodys kaip pabalinta močiutės tvorelė.
Jeigu net stribo vaikas E. Zingeris viešai nurodinėja, kaip turėtų dirbti Centras -tampa aiškų, dėl ko vyksta priešiška centrui kova. Rodos galutinį tašką pastatys KGB bendradarbio dukra Čmil. Tai jau tikrai “bespredel”.
Gerb. Rišard Maceikianec parašė perfekt, stribo sūnus E. Zingeris paskutiniaix metais, antrą kadenciją seime dirba tik prieš Lietuvą ir tik savo interesams. E. Zingeriui galimai talkina jo brolis Markas Zingeris.