Netekome žymaus Laisvės kovotojo ŠARŪNO VALENTINO VALENTINAVIČIAUS

nuotr.lrytas.lt

ŠARŪNAS VALENTAS VALENTINAVIČIUS (1939- 2021)

Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga su gyliu liūdesiu praneša, 2021-03-17 po sunkios ligos mirė aktyvus mūsų Sąjungos narys, veterinarijos gydytojas, žurnalistas Šarūnas Valentas Valentinavičius.

Jis gimė 1939m.sausio 03 d. Šiauliuose, vėliau persikėlė gyventi į Šiluvą. Tame pat name, vokiečių okupacijos metais, kartu su Valentinavičiaus šeima gyveno ir Lietuvos karininko Jono Žemaičio-Vytauto šeima.

Jų vaikai kartu žaidė ir bėgiojo namo kieme. Šarūno tėvas Lietuvos Nepriklausomybės laikais buvo geležinkelio stoties viršininku, o mama užplūdus sovietams buvo partizanų ryšininkė.

Ramaus gyvenimo Šarūno šeima neturėjo, slapstėsi nuo tremties. Kai Šarūnui sukako 10 metų, tėvai persikėlė į Kretingą, o vėliau į Kauną. Kaune 1961 m. Šarūnas baigė Lietuvos Veterinarijos Akademiją, įgijo veterinarijos gydytojo specialybę. Pradžioje dirbo veterinarijos gydytoju Raseinių rajone, vėliau „Zoovettiekime“, o nuo 1970 metų- Žemės ūkio ministerijos Sodininkystės- bitininkystės treste vyriausiu veterinarijos gydytoju.

Nuo 1982 metų, turėdamas įgimtą žurnalistinę dovaną, pakeitė savo darbo profilį ir pradėjo žurnalistinį darbą. Šį darbą dirbo iki 2000 metų. Pradžioje dirbo Lietuvos televizijoje, Vilniaus miesto savivaldybėje spaudos atstovu, „Valstiečių laikraštyje“. Be to bendradarbiavo Amerikos lietuvių „trečiosios emigrantų bangos“ savaitraštyje „Infotiltas“, kur rengė komentarus bei politinę-ekonominę įvykių apžvalgą Lietuvoje.Dirbdamas LRT, prasidėjus Atgimimui, kurį laiką vedė laidą „Atgimimo banga“, o ją panaikinus ją organizavo „Gyvą atgimimo bangą“ ant žuvusių per Sausio 13 kalnelio. Keletą metų vadovavo Vilniaus Sąjūdžiui.

Prasidėjus „perestroikai“ savo laidose stengėsi parodyti betvarkę kolchozuose, tuometinės valdžios piknaudžiavimą, vagystes, grobstymus, nesiskaitymą su kolchoznikais. Atgimus Lietuvai daugelis prisimena jo aštrias laidas, kuriose jis atskleisdavo“senosios sovietinės gvardijos“ kovą prieš ūkininkus, prieš privačią nuosavybę,žemės grąžinimo ūkininkams problemą.

Ypač tai atsispindi jo filmuotame reportaže 1991-05- 29„Kas griovė kaimą ir išvijo jaunimą iš jo“ prie LR AT rūmų ir tūkstantinio mitingo Kalnų parke, kurį organizavo kolūkių ir tarybinių ūkių buvusieji vadovai ir jų aplinka. Jiems vadovavo kolūkio pirmininkas Velikonis. Kalnų parke pagarsėjęs parlamentaras savo išsišokimais Albertinas, Kalnų parke šaukė: „žemės savininkai stumia Lietuvą į pilietinį karą – negalima grąžinti žemės savininkams“.Vienu metu net sklandė juokelis, kad kolchozus sugriovė Landsbergis su Valentinavičium.

Šarūnas tęsė savo reportažus ir tapdamas Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos aktyviu nariu iki pat savo mirties. Jo reportažai „Didvyriai nemiršta“ 2019 metais paskelbus Jono Žemaičio-Vytauto metais, „Istoriko Nikžentaičio“ prajovai“, „URM Linas Linkevičius lietuvių kalbos specialistas“, “Dovana“ Nacionalinė kultūros ir meno premija paskirta Mariui Ivaškevičiui už romano “Žali“- tautos istorijos, Lietuvos partizanų vadovo, generolo Jono Žemaičio-Vytauto ir kitų partizanų niekinimą“, reportažas ir 2015-05-22 konferencijos“ Lietuvos Gyventojų Genocido organizatoriai ir vykdytojai: istorinis, moralinis ir teisinės atsakomybės įvertinimas“ siekiant, kad Lietuvos komunistų partija būtų ĮSTATYMU įvertinta kaip neteisinė, represinė, nusikalstama organizacija.

Jis ruošėsi su mumis kartu paminėti 1941 birželio sukilimo 80 metų sukaktį, kovojo visais frontais, kad Vilniuje Lukiškių aikštėje būtų pastatytas paminklas per amžius kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę su Vyčio simboliu, su dideliu džiaugsmu paruošė reportažą iš Kryžkalnio kur buvo atidengtas memorialas partizanams kritusiems kovose su sovietiniais okupantais ir kolaborantais.

Šarūno Valentinavičiaus filmuotos medžiagos archyvuose yra aibė vertingos medžiagos, kuri turės istorinę išliekamąją vertę, todėl jį turi būti ypatingai saugotina ateities kartoms.
Šarūnas Valentinavičius buvo tvarkingas, rūpestingas visuose darbuose, bet ir geras mylintis savo šeimą tėvas. Mylėjo jį žmona ir vaikai. Ypač džiaugėsi, kai vaikai padovanojo jam naują filmavimo kamerą. Kartu su Giedre išaugino du sūnus Arą ir Rytį, turi tris vaikaičius ir proanūkį.

Be šeimos turėjo ir antrą meilę – LIETUVĄ. Visą laiką vylėsi ir tikėjo, kad Lietuva išsivaduos iš sovietinio paveldo pančių.

Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga nuoširdžiai užjaučia velionio šeimą – žmoną, jo sūnus ir jų šeimas netekus vyro, tėčio ir senelio. Jo atminimas visada išliks mūsų širdyse. Tebūna lengva Tau Lietuvos žemelė.

Velionis bus pašarvotas 2021-03-20d.16 val. Vilniuje, laidojimo namai „Nutrūkusi styga“ . Urna išnešama 2021-03- 21d. 12 val. Laidotuvės Rokantiškių kapinėse.

Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos valdybos pirmininkas Ernestas Subačius

LLKS garbės pirmininkas Jonas Burokas

LLKS leidinio „Varpas“ redaktorius Gediminas Ruzgys

Reklama

Susiję straipsniai

Nebėra tokio dugno, kurį dar galima pramušti

Jonas Balčiūnas Žiniasklaidoje kilo šaršalas, kaip skruzdėlyne, kurį kažkas pamakalavo pagaliu. Socdemams laimėjus rinkimus, o Blinkevičiūtei atsisakius daryti tai,...

VLKK pirmininkė V. Meiliūnaitė: visuomenei vis dar stinga suvokimo, kad ne kažkoks kalbininkas, o kiekvienas iš mūsų kuriame kalbą

Šį pavasarį Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) paskelbė, jog lietuvių kalbos prestižo didinimui per ateinančius penkerius metus ketinama...

Bėgimas nuo vilko ant meškos ir atgal

Rasa Čepaitienė Švytuoklė švytavo per seimą važiavo, už vilos užkliuvo senelis išgriuvo... Šiandien norisi kurti ketureilius . O jei rimtai, tai nieko naujo....

Karas Ukrainoje. Devyni šimtai aštuoniasdešimtoji (spalio 30) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė Šią naktį agresorius Ukrainos teritoriją atakavo 62-iem dronais Shahed. Ukrainiečiams pavyko numušti 33 dronus, 25...