Europos Komisijos pirmininkė pavadino Europos branduolinės programos mažinimą „strategine klaida“, nors pati anksčiau balsavo už Vokietijos pasitraukimą iš branduolinės energetikos.
Tomas Brukas
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paragino Europą imtis lyderystės atgaivinant branduolinę energetiką, nors dirbdama Angelos Merkel vyriausybėje pati palaikė sprendimą palaipsniui atsisakyti Vokietijos branduolinės energetikos sektoriaus.
Antradienį Paryžiuje vykusiame branduolinės energetikos viršūnių susitikime ji teigė, kad branduolinė energetika turėtų tapti vienu pagrindinių Europos energetikos sistemos ramsčių kartu su atsinaujinančiais energijos ištekliais. Ji taip pat perspėjo, kad aukštos elektros kainos kelia grėsmę žemyno pramonės konkurencingumui.
„Europos elektros kainos yra struktūriškai per didelės. Tai labai svarbu“, – sakė U. von der Leyen. „Įperkama elektros energija yra svarbi ne tik mūsų piliečių pragyvenimo išlaidoms, bet ir mūsų pramonės konkurencingumui.“
Ji pažymėjo, kad Europa susiduria su struktūriniu trūkumu dėl priklausomybės nuo importuojamo iškastinio kuro, ir pridūrė, kad branduolinė bei atsinaujinanti energija kartu gali būti „bendri nepriklausomybės, tiekimo saugumo ir konkurencingumo garantai“.
U. von der Leyen taip pat pareiškė, kad Europa padarė „strateginę klaidą“, leisdama branduolinei energetikai silpnėti per pastaruosius tris dešimtmečius.
„Jei 1990 m. trečdalis Europos elektros energijos buvo pagaminama iš branduolinės energijos, šiandien ji sudaro tik apie 15 procentų“, – sakė ji. „Šis sumažėjimas buvo sąmoningas pasirinkimas. Manau, kad Europa padarė strateginę klaidą nusigręždama nuo patikimo ir įperkamo mažataršės energijos šaltinio.“
Komisijos pirmininkė pristatė planus atgaivinti sektorių, remiant naujos kartos reaktorius ir mažus modulinius reaktorius (SMR), įskaitant siūlomą 200 mln. eurų vertės ES garantijų schemą, skirtą pritraukti privačias investicijas į inovatyvias branduolines technologijas. ES taip pat rengia strategiją, siekdama, kad SMR technologijos Europoje pradėtų veikti 2030-ųjų pradžioje.
Vis dėlto jos pareiškimai prieštarauja jos pačios vaidmeniui priimant sprendimą nutraukti Vokietijos branduolinę energetiką.
Po 2011 m. kovo mėn. įvykusios Fukušimos branduolinės katastrofos Angelos Merkel vyriausybė staiga pakeitė ankstesnę politiką ir priėmė įstatymus, numatančius palaipsniui atsisakyti branduolinės energetikos. 2011 m. birželio 30 d. Vokietijos Bundestagas didžiąja balsų persvara (513 prieš 79) nubalsavo už branduolinės energetikos nutraukimą iki 2022 m.
Tuo metu U. von der Leyen buvo CDU narė Bundestage ir Vokietijos federalinė darbo ministrė. Ji balsavo už šį sprendimą.
Ši politika, žinoma kaip „Energiewende“, galiausiai lėmė paskutinių Vokietijos atominių elektrinių uždarymą 2023 m. balandį.
Šis sprendimas prisidėjo prie platesnės Europos energetikos krizės, padidindamas Vokietijos – didžiausios Europos ekonomikos – priklausomybę nuo elektros importo, įskaitant branduolinę energiją iš kaimyninių šalių, ir didindamas energijos kainas gyventojams bei verslui.
Silpnos vėjo ir saulės energijos gamybos laikotarpiais Vokietija ne kartą buvo priversta importuoti didelius elektros energijos kiekius iš Prancūzijos, kur „Électricité de France“ eksploatuojami reaktoriai ir toliau tiekia branduolinę energiją į tinklą.
Nors Vokietija atsisakė branduolinės energetikos, kitos šalys pasirinko kitokį kelią. Prancūzija išlaikė savo jėgaines, o daugelis Vidurio ir Rytų Europos šalių, įskaitant Lenkiją ir Vengriją, didina branduolinės energijos gamybą.
Praėjusiais metais energetikos ekonomistas Manuelis Frondelis iš RWI – Leibnizo ekonominių tyrimų instituto perspėjo, kad Vokietijos energetikos politika padidino pažeidžiamumą.
„Atsisakydami branduolinės energijos ir anglies, tapome labai priklausomi nuo užsienio ir prisiėmėme didesnę tiekimo riziką“, – teigė jis.
U. von der Leyen, anksčiau palaikiusi šį sprendimą, dabar tvirtina, kad Europa vis dar gali susigrąžinti lyderystę branduolinių technologijų srityje.
„Branduolinių technologijų lenktynės vyksta, tačiau Europa turi viską, ko reikia, kad galėtų pirmauti“, – sakė ji.
rmx.news
Teisingai kažkada vienas Vokietijos vadas yra pasakęs, kad tokių Uršuliučių vieta yra : „Kirche Kuhe und Kinder”
Tai yra nusikaltimas vertas ko? Runkelius už menkniekius, už žodį sodina, o čia? Sugalvojo moteriškaitės valdžioje ten aukštybėse pakeisti europiečius vyrus neeuropiečiais. Per skiepus patrumpinti vyriškių gyvenimus. Ir apsimeta nežinančiomis, kad Didysis Trejetas neišardytas – jis veikia, jis alina ir drapalina Europą, vadinasi, mus visus. Apsimeta nežinančiomis XX amžiaus istorijos ir užsižaidė saviapgaulės menu pagal E.Bernays’o runkelių valdymo triukus, o tai mums gali baigtis badu, skurdu, begalinio smurto proveržiu, katastrofa ir taip toliau. Trečiuoju pasauliniu, kaip Antrojos tasa.