spot_img
2026-01-27, Antradienis
Tautos Forumas

Teisėja Erika Tamošaitienė: Kodėl santuokos nutraukimas gali užtrukti?

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, vis daugėja žmonių, kurių santuoka baigiasi skyrybomis – vien per praeitus metus teismai išnagrinėjo daugiau kaip 9000 tokių bylų. Nematydami bendro gyvenimo perspektyvos, sutuoktiniai tikisi kaip galima trumpesnio skyrybų proceso, tačiau pasiekti greitą ištuoką pavyksta ne visada. Panagrinėkime, kokios priežastys stabdo santuokos nutraukimo procesą.

Pirmiausia, kiekvienas į teismą besikreipiantis asmuo turėtų žinoti, kad bylinėjimasis yra specialių žinių reikalaujantis procesas. Tam, kad teisminis procesas būtų koncentruotas, dažnai besibylinėjančioms šalims būtina profesionalo – advokato arba advokato padėjėjo – pagalba. Tinkamai pareikšti reikalavimai ir laiku pateikti visi įrodymai gali užtikrinti, kad byla bus išnagrinėta jau per vieną teismo posėdį.

Jau pati šeimos bylų specifika lemia, kad, nutraukdamas santuoką, teismas privalo išspręsti ir daug kitų su tuo susijusių klausimų – kaltės, turto bei prievolių padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, jų išlaikymo, bendravimo su vaikais, o taip pat ir pačių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimus. Pasitaiko nemažai atvejų, kai besiskiriančios šalys būna užvaldytos neigiamų emocijų – nusivylimo, nepasitikėjimo ar netgi pykčio. Tokios emocijos tikrai nepadeda susitelkti koncentruotam procesui.

Viena pagrindinių priežasčių, lemiančių ilgesnę bylos trukmę, – pačių bylos šalių elgesys. Teismai privalo bylas nagrinėti išsamiai ir nešališkai, todėl šalims nesutariant nei vienu nagrinėtinu klausimu, būtina skirti ekspertizes dalintino turto vertei nustatyti, kurios paprastai užtrunka, apklausti liudytojus – vaikų teisių specialistų bei teismo psichologų pagalba, išsiaiškinti nepilnamečių vaikų nuomonę dėl jų gyvenamosios vietos bei tėvų bendravimo su jais tvarkos.

Antra dažnai pasikartojanti kliūtis greitam bylos išnagrinėjimui – bylos šalių ar jų atstovų, liudytojų neatvykimas į teismo posėdžius, vis naujų įrodymų teikimas. Kai nauji įrodymai (pavyzdžiui, įvairūs šalių susirašinėjimai, vaizdo ar garso įrašai ir pan.) pateikiami prieš pat teismo posėdį ar net jo metu, bylos nagrinėjimas paprastai atidedamas, nes teismas turi užtikrinti priešingai šaliai galimybę su jais susipažinti ir pasiruošti gynybai. Nors tokiais atvejais civiliniame procese įtvirtintos priemonės, kaip kovoti su piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir teismai jas taiko (pavyzdžiui, skiria baudas), tą kartą teismo posėdis vis tiek turi būti atidėtas.

Pastebime, jog bylos nagrinėjimą ilgina ir byloje dalyvaujančių asmenų skaičius – teismui sprendžiant ne tik sutuoktinių turto, bet ir prievolių padalijimo klausimus, į bylą įtraukiami ir visi šalių kreditoriai, kurie turi teisę išreikšti nuomonę sutuoktinių turto pasidalijimo ir skolų grąžinimo klausimais ar net pareikšti savarankiškus reikalavimus. Nenuostabu, kad tokiais atvejais kyla problema, siekiant suderinti visiems asmenims priimtinas posėdžių datas.

Vis dar pasitaiko klaidingai manančių, kad teisėjas nagrinėja ir koncentruojasi tik į vieną bylą, o ją baigęs, imasi kitos. Deja, taip nėra – paraleliai teisėjas nagrinėja net kelias dešimtis bylų, kasdien sprendžia įvairius prašymus. Be to, neretai teismo posėdžiai kitose bylose būna suderinti ir paskirti net kelis mėnesius į priekį. Taigi suderinti teismo posėdžių datas, kurios būtų priimtinos ne tik teismui, bet ir kitiems proceso dalyviams, jų atstovams, kartais tikrai būna sudėtinga.

Norint greičiau ir pigiau išspręsti ginčą, galima pasinaudoti sparčiai populiarėjančia teismine mediacija (taikinamuoju tarpininkavimu) arba nutraukti santuoką bendru sutikimu. Visuomet patariame žmonėms bandyti susitarti taikiai: daugeliu atveju išspręsti probleminius skyrybų klausimus padeda būtent teisminė mediacija. Tendenciją patvirtina ir statistika: 2017 m. teisminei mediacijai perduota 333 bylų dėl šeimos teisinių santykių (2016 – 172 bylos), beveik pusėje vykusių procesų buvo pasirašytos taikos sutartys.

Tiek santuokos nutraukimas bendru sutikimu, kuris teisme išnagrinėjamas per vieną mėnesį, tiek teisminės mediacijos procesas yra nemokamas. Be to, šis procesas gali sutaupyti nemažai laiko ir pastangų, kurie eikvojami ilgai besibylinėjant.

 

Erika Tamošaitienė yra Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Vladimiras Laučius. Vėl – naujas pasaulis, nauja epocha?

Kiekvieną kartą, kai svarbūs pasaulio politikos reiškiniai, įvykiai ar procesai neįsipaišo į įprasto pasaulėvaizdžio rėmus, imama garsiai šaukti,...

Vidas Rachlevičius. Atvažiavo tėtis ir „padarė“ Davosą. Degustacinis karčių tiesų meniu

Donaldo Trumpo vakarykštė kalba Davose dar kartą patvirtino tai, ką daugelis puikiai žinome – kas yra kas pasaulio...

Stanislovas Buškevičius. Kodėl dalis grenlandų iki šiol nekenčia Danijos, arba kodėl dabartinei kairiųjų premjerei Metei Frederiksen teko atsiprašinėti

Grenlandija ilgą laiką buvo Danijos kolonija. 1953 m. statusas tapo kitas. O 2009 m. Grenlandija įgijo labai plačios...

Skundų galia. Ką istorija atskleidžia apie autoritarizmo atsinaujinimo jėgą

Benjaminas Carteris Hettas Didžiulė pergalė pasaulinėje kovoje tarp demokratijos ir autoritarizmo sukelia naują demokratizacijos bangą, ypač Vidurio ir Rytų...