Šio mėnesio 21–22 dienomis teatro mylėtojus nudžiugins tarptautinių festivalių „Atspindys“ ir „Sankryža“ spektaklių prezentacija. Vilniaus Vileišio gatvės 18-uoju numeriu paženklintose Meno erdvėse išvysime kelis spektaklius.
Tatjana Chazanovskaja ir Aleksandras Michailovas vaidins lyriniame detektyve „Devintoji planeta“ (pagal Alekso Germašo pjesę).
Tai spektaklis apie Laimę. Scenoje – dviese, bet dar esama kažko trečio, nematomo, dalyvaujančio jų susitikime ir turinčio įtakos tam, kas vyksta.
Mįslių ir paslapčių pjesėje ir spektaklyje daug, bet atsiveria jos ne iškart ir visada netikėtai. Pažinti save iš esmės galima tik susitikus su kitu žmogumi. Ne veltui žmonės ieško to vienintelio, pagrindinio, paties artimiausio žmogaus. Vieniems pasiseka surasti beveik iškart, ir tokie vadinami laimingaisiais, kiti ieško metų metus, kol pagaliau gauna pelnytą atlygį, na, o treti blaškosi visą gyvenimą ir galų gale su karčia ironija pareiškia: jokios Laimės nėra, tėra tik iliuzijos.
Tačiau esama ypatingos dienos, kai Devintosios planetos įtaka tampa tokia stipri, kad įvyksta neįtikėtinų dalykų! Tuomet stipriai užveržti „gyvenimo mazgai“ atsipalaiduoja, ir Laimė ima lietis per kraštus…
Spektaklis kalba apie Laimę. Šiandien?! Kai aplink siaučia karai, pasaulis rieda į prarają, o laimingos akimirkos egzistuoja tik prisiminimuose?
Mįslių ir paslapčių spektaklyje daugybė, jos atsiveria ne iš karto ir visada netikėtai, tai juk detektyvas.
Tatjana Chazanovskaja – garsi Izraelio teatro ir kino aktorė, vaidinanti rusų ir ivrito kalbomis, monospektaklių meistrė. Ji – tarptautinių teatro festivalių, vykusių Izraelyje, Latvijoje, Vokietijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Kirgizijoje, Serbijoje, Makedonijoje, Danijoje, Kosove, Mongolijoje, laureatė.
Dar vieno vaidmens šiame spektaklyje atlikėjas ir režisierius – Aleksandras Michailovas. Jo kūrybinėje biografijoje – keletas dešimčių spektaklių įvairiose šalyse – Ukrainoje, Izraelyje, JAV, Rusijoje; tarptautinių teatro festivalių diplomai ir Gran-Pri, Žydų bendruomenių federacijos premija „Smuikininkas ant stogo“…
Garsus Izraelio teatro režisierius ir pedagogas Michailas Lurje apie šią pjesę atsiliepia kaip apie labai šmaikščią, kupiną netikėtų posūkių. Jis pažymi puikią aktorių dueto – juokingo, jaudinančio, nenuspėjamo – vaidybą. O pasak žurnalistės Zinos Braun, be lyrikos ir detektyvo, šiame spektaklyje fantastiniu būdu persipina istorija, literatūra, ispaniškas koloritas, muzika ir šokis. Žurnalistei pritaria ir jos kolegė Tatjana Rivkind, pabrėždama, kad šis puikiai surežisuotas ir suvaidintas spektaklis yra tikra istorija apie meilę ir riteriškumą, karą ir taiką.
Tatjaną Chazanovskają išvysime ir spektaklyje „Klajojančios žvaigždės“. Jis sukurtas pagal Šolom Aleichemo romaną.
Du jauni herojai – gražuolė Raizel juodomis čigoniškomis akimis ir švelnus, įspūdingas Leiblas – užaugo žydų miestelyje. Į miestelį vieną kartą atvažiavęs teatras apvertė jų gyvenimus aukštyn kojomis. Jie nusprendė pabėgti su aktoriais ir pažadėjo niekada nesiskirti. Bet buvo išskirti. Jų likimai susiklostė skirtingai, abu tapo žvaigždėmis, jis – žydų teatre, ji – operos scenoje, abu ieškojo vienas kito, bet praėjo daug laiko, kol vėl susitiko.
„Nereikia bijoti. Žvaigždės nekrenta, jos klajoja. Žvaigždės klaidžioja. Kiekviena žvaigždė yra žmogaus siela. Kur eina siela, ten eina ir žmogus“. Spektaklis – apie likimą, talentą, apie išrinktumą bei mokestį už tai, ir, žinoma, apie meilę.
Išvysime ir Aleksandro Michailovo talentą spektaklyje „Mendelis knygius“ (pagal Stefano Cveigo novelę).
XX a. pradžios Viena galėjo pasididžiuoti daugybe talentingų asmenybių, o greta jų švytėjo ir Jakobo Mendelio vardas. Fenomenalus žinių kaupėjas, kurio atmintyje knibždėjo kone visos kada nors išleistos knygos, Mendelis gyveno vien tik knygų pasaulyje. Ir jo gyvenimo prasmė, ir laimė gimdavo iš bendravimo su knygomis. Tačiau viskas negrįžtamai pasikeitė, prasidėjus karui. Knygų herojus susidūrė su Molochu…
Visus spektaklio vaidmenis spektaklyje virtuoziškai atlieka Aleksandras Michailovas. Tiksliais štrichais aktorius akimirksniu charakterizuoja kiekvieną personažą, pasitelkdamas tiek draminio, tiek lėlių teatro išraiškingas priemones ir pademonstruodamas aukščiausio lygio aktorinę techniką.
