Marcinkonių Šv. Simono ir Judo Tado bažnyčią iš paukščio skrydžio Lietuvos žiūrovai neretai mato per Lietuvos ryto televiziją. Ji nuostabi. Bet nusileidus ant žemės apima nusivylimas: bažnyčios pastatas atrodo gerokai apleistas – durys persikreipusios, prieš dešimtį metų dažytų lauko sienų dažnai nusilupę, atokiau stovinti bažnyčios varpinė smuktelėjusi ir pakrypusi…
Dzūkijos krašto dvasinių simbolių likimas parūpo prieš keletą metų Marcinkonyse viešėjusiems šveicarams – fokoliaro dalyviams, kurie paaukojo lėšas bažnyčios klebonijos tvorai įrengti.
Gražus pavyzdys paskatino ir marcinkoniškius pasirūpinti apšiurusiu bažnyčios pastatu. Šio darbo liepos pabaigoje Onutės Girgaitės ir Vilijos Mčiulienės pakalbinti ėmėsi kultūros paveldo specialistai restauratoriai Laimonas Bartkus, Bangutis Prapuolenis, Mindaugas Dimšlys. Jiems talkino į Marcinkonis atvykę fokoliarų judėjimo tarptautinės stovyklos „Žmogus-pasaulis” jaunuoliai ir stovyklos vadovai.
Šventoriuje patiestas ant pastolių bažnyčios duris dvi dienas pasikeisdami gramdė apie 50 jaunuolių iš Šveicarijos, Italijos ir Lietuvos. Trejos fasadinės bažnyčios durys prisikėlė naujam gyvenimui – jos tapo tokiomis, kokias prieš 150-200 metų statydami bažnyčią įrengė Marcinkonių seneliai ir proseneliai.
Marcinkoniškiai pareiškė nuoširdžią padėką stovyklos dalyviams ir jų vadovams iš Šveicarijos, Italijos ir Lietuvos.
Nuotraukose Marcinkonių šv. Simono ir Judo Tado bažnyčios šventoriuje plušantys pagalbininkai iš Šveicarijos, Italijos ir Lietuvos.
SRTF remiama programa
