Žmonės, gimę Afrikoje, Švedijoje dažniau pasitaiko tiek tarp mirtino smurto aukų, tiek tarp tokio smurto vykdytojų. Tai rodo nauja Švedijos Nusikaltimų prevencijos tarybos (Brå) ataskaita, kurioje teigiama, kad „užsienio kilmės“ asmenys dabar atsakingi už maždaug pusę šių nusikaltimų.
Nacionalinė Nusikaltimų prevencijos tarnyba, remdamasi smurtautojų ir aukų kilme, ekonomine situacija ir anksčiau įvykdytais nusikaltimais, sudarė 2005–2021 m. smurto žemėlapį.
Ši institucija „užsienio kilmę“ apibrėžia siaurai – tai asmenys, gimę užsienyje arba gimę Švedijoje dviem užsienyje gimusiems tėvams. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, į šią kategoriją neįtraukiami trečios kartos imigrantai ir žmonės, kurių vienas iš tėvų yra gimęs Švedijoje.
Ataskaitoje teigiama, kad didžiausią tikimybę įvykdyti mirtiną smurtą ar tapti mirtino smurto auka turi Afrikoje gimę jauni vyrai.
„Afrikoje gimusių žmonių buvo daugiausia visose amžiaus grupėse“, – konstatuoja Nusikaltimų prevencijos tarnyba.
Tarp 20–24 metų amžiaus asmenų, gimusių Afrikoje, buvo registruoti 175 mirtiną smurtą įvykdę nusikaltėliai 100 000 gyventojų – tai didžiausias rodiklis visame tyrime.
Afrikiečių grupė išsiskiria ir pagal mirtį sukėlusių įvykių aukų skaičių: 16–19 metų amžiaus žmonių grupėje jiems tenka 161 auka 100 000 gyventojų, palyginus su 15 aukų 100 000 gyventojų tarp to paties amžiaus Švedijoje gimusių žmonių.
Iš viso 49 procentai aukų ir 43 procentai nusikaltėlių buvo užsienio kilmės. Tai daugiau nei du kartus viršija skaičius bendroje populiacijoje, kur pagal minėtą siaurąjį apibrėžimą ši dalis sudarė tik 21 proc.
Su kriminaline aplinka susijusio mirtino smurto skirtumai dar didesni. Čia 80 procentų aukų ir 64 procentai nusikaltėlių buvo užsienio kilmės.
Švedijos Nusikaltimų prevencijos tarnyba pažymi, kad užsienio kilmės žmonių dalis su metais augo, ypač jaunų nusikaltimo aukų.
Ataskaita remiasi Švedijos 2005–2021 m. laikotarpio 1521 mirtino nusikaltimo aukos ir 1175 nusikaltimo vykdytojų analize.
