Naujoje ataskaitoje teigiama, kad lyg sprogdinimų, šaudymų ir nepilnamečių samdomų žudikų dar nebūtų gana, Švedija susiduria ir su naujo tipo sudėtingesniais finansiniais nusikaltimais. Šios augančios šešėlinės ekonomikos pagrindas – didelio masto pinigų plovimas, keliantis grėsmę šalies finansų ir socialinės apsaugos sistemų vientisumui.
Prieš kelerius metus Švedijos ekonominių nusikaltimų agentūros tiriamose atskirose bylose nusikalstamu būdu gauta nauda galėjo siekti dešimtis milijonų kronų; šiandien šie skaičiai gali viršyti 100 milijonų kronų vienoje byloje. Iš viso, agentūros skaičiavimais, nelegali ekonomika kasmet atneša 100–150 mlrd. kronų (9,2–13,8 mlrd. eurų), ataskaitoje teigia generalinis direktorius Rikardas Jermstenas.
Naujos ekonominių nusikaltimų schemos, kurias pastebi agentūra, apima sudėtingas įmonių struktūras, už kurių dažnai stovi vadinamieji figūriniai asmenys ir kurios remiasi pavogtomis arba suklastotomis tapatybėmis. Šioms operacijoms vadovauja strateginių ilgalaikių planų turintys organizuotų nusikalstamų grupuočių nariai, kai kurie iš jų veikia aukščiausiu nusikalstamo pasaulio lygiu. Šie tinklai labiau primena korporacijų grupuotes, dažnai turinčias tarptautinių ryšių, kuriose veikia patronuojančios bendrovės ir kelios dukterinės įmonės, naudojamos pinigams plauti, todėl nusikaltėliai gali tai daryti dideliu mastu.
Nors anksčiau finansiniai nusikaltimai ir organizuotas nusikalstamumas buvo laikomi dviem atskirais pasauliais, dabar jie akivaizdžiai persidengia, aiškinama ataskaitoje. „Rezultatas – didelio masto, grėsmę visuomenei keliantis nusikalstamumas, kai organizuoti sunkūs nusikaltėliai pelnosi iš pelningų ekonominių nusikaltimų, o finansiniais nusikaltimais užsiimantys veikėjai įgyja galimybę naudotis smurtiniais ištekliais.“
„Matome, kad tie patys asmenys yra ir ekonominių nusikaltimų, ir organizuotų smurtinių nusikaltimų viršūnėse. Turime nusitaikyti į šiuos aukščiausio lygio veikėjus, tačiau tam prireiks laiko, ir prieš pagerėjant situacija dar labiau pablogės“, – sakė Jermstenas TV4 televizijai.
Tam tikri sektoriai yra ypač pažeidžiami finansinių nusikaltimų, įskaitant socialinės apsaugos sistemą, bankų ir kredito įstaigas, pensijų kaupimo sistemą, didelius statybos ir infrastruktūros projektus.
Anksčiau nusikaltėliai naudodavosi socialinėmis išmokomis siekdami asmeninės naudos, tačiau šiandien jie veikia kur kas platesniu mastu. Kai kurie jų netgi valdo ir tvarko pažeidžiamų vaikų ir suaugusiųjų namus, sveikatos centrus, vaistines ir odontologijos klinikas, naudodamiesi sistema ir imdami mokesčius iš valstybinių socialinių ir sveikatos priežiūros tarnybų už paslaugas, kurios iš tikrųjų niekada nebuvo suteiktos.
2023 m. Ekonominių nusikaltimų agentūra skambino pavojaus signalu dėl to, kad nusikalstamos grupuotės įsiveržė į valstybės remiamus verslus, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros klinikas, skiepų centrus, šeimos namų veiklą ir veiklą, skirtą nelydimų nepilnamečių migrantų priežiūrai. Jau tada buvo apskaičiuota, kad nusikalstamos grupuotės iš tokio pobūdžio finansinių nusikaltimų uždirba dvigubai daugiau nei iš narkotikų pardavimo.
„Kai ekonominiai nusikaltimai daro įtaką mūsų bendrai gerovei ir meta iššūkį pasitikėjimu grindžiamoms struktūroms, kurias turime Švedijoje, jie taip pat kelia pavojų mūsų demokratijai“, – įspėjama Ekonominių nusikaltimų agentūros ataskaitoje.
Ataskaitoje pažymima, kad kovos su nusikalstama veikla priemonės ir atsakas į ją neatsiliko nuo šios naujos rūšies ekonominių nusikaltimų raidos: „Dabartinės bausmių skyrimo už ekonominius nusikaltimus gairės nebeatitinka šiandienos realijų ir neatspindi finansinių nusikaltimų sunkumo. Bausmės dažnai atrodo neproporcingos, palyginti su bausmėmis už kitus nusikaltimus.“
Todėl agentūra teigia, kad reikia padidinti bausmių skyrimo intervalus, kad „bausmė atitiktų nusikaltimą“. Tai galėtų apimti ir sunkių ekonominių nusikaltimų priskyrimą „ypač sunkiems“ nusikaltimams, o tai leistų taikyti kitas priemones, pavyzdžiui, elektroninį sekimą ir telefoninių pokalbių klausymąsi, tiriant įtariamą nusikalstamą veiklą.
Šaltinis Europeanconservative.com
Kokios čia nesąmonės , ką čia paisto…O kur žmogų Axmetas, Mahmudas, Abdula ir kt. teisės į privatumą? Švedai jau apsi*iko su savo begaline tolerancija valkatoms iš viso pasaulio, prisileido į savo namus pakankamai daug, tiek daug, kad dabar nežino ką su jais daryti…Ogi nieko nereikia daryti…labai greitai Švedijoje įsigalios šariato teisė, vietoj bažnyčių bus mečetės ir įsigalės tvarka…Na o tie kurie nenorės su tuo susitaikyti ar netgi bandys priešintis …baigsis ne kaip…Tūlas lietuvaiti, ar dar benori gyventi kaip Švedijoje? Jeigu Dievas proto nedavė, su šiūpeliu neįkrėsi…