Suomijos valdžios tyrimas. Migrantai stipriai išsiskiria seksualinių nusikaltimų statistikoje

propatria.lt

Kaip ir kitose Europos šalyse, Suomijoje migrantai kelia nerimą ties seksualinio pobūdžio nusikaltimais. Praeitais metais darytas valdžios tyrimas atskleidė, jog užsienyje gimę migrantai stipriai išsiskiria ties prievartavimo ir vaikų išnaudojimo nusikaltimais. Tyrime atskleisti duomenys sutampa su prieš dvi savaites Švedijoje darytu tyrimu, kuris teigia, jog pirmos kartos imigrantai yra tris kartus labiau linkę į prievartavimo nusikaltimus, kur aukomis tampa vietinės švedės.

Suomijos „Yle“ laikraštis teigia, jog tyrimas, kurį atliko Ministrės Pirmininkės Sanna Marin administracija ir Suomijos Helsinkio Kriminologijos universiteto „Jaunimo tyrimų tinklas“, parodė, jog užsienyje gimę asmenys 2020 metais yra kalti dėl 38 procentų šalyje įvykdytų prievartavimų, nors jie sudaro mažiau nei septynis procentus populiacijos.

Į šį tyrimą nėra įtraukiami antros ar trečios kartos migrantai, nes tokie žmonės jau yra žymimi kaip suomiai, kurie gimė šioje šalyje. Nors imigrantai apskritai išsiskiria nusikaltimų statistikose jau daugelį metų daugelyje šalių, paskutinis valdžios tyrimas rodo, jog seksualinio pobūdžio nusikaltimų, kuriuos atliko užsienyje gimę žmonės, skaičius Suomijoje dar labiau paaugo. Dar labiau gąsdina tai, jog proporcija užsienyje gimusių žmonių, kurie yra įtariami seksualiniu vaikų tvirkinimu, dar labiau išaugo nei ta statistika, kuri liečia suaugusių žmonių prievartavimą. Užsienyje gimę migrantai 2019 metais sudaro 24 procentus įtariamųjų, kurie įtariami vaikų tvirkinimu.




Apskritai, 2011-2020 metų duomenyse 27 procentai visų prievartavimų įtariamųjų buvo užsienyje gimę žmonės, taip pat jie sudarė 15 procentų įtariamųjų ties vaikų tvirkinimu. Šio tyrimo autoriai taip pat nurodė, jog vaikų prievartavime labiausiai pasižymi jauni imigrantų vyrai, kuriems kartais net nėra 18 metų.

„Yle“ praneša, jog 2020 metais tarp tų, kurie buvo įtariami prievartavimu, 20.3 procentų buvo iš Artimųjų Rytų valstybių, 1.4 procento iš Šiaurės Afrikos ir 6.4 procentus sudarė žmonės, kurių gimtos šalies nustatyti nepavyko. Visgi Suomija čia yra ne išimtis, panaši situacija yra ir Vokietijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Austrijoje ir Italijoje.

Tyrinėtojai, bandydami sumažinti migrantų tautybių, regionų ir kultūros dėmenį, teigė, jog joks faktorius negali paaiškinti seksualinių nusikaltimų paplitimo tarp jų – buvo teigiama, jog impulsyvumas, problemos su emocijomis, prasta savivertė prisideda prie tokių rezultatų. Tyrinėtojai taip pat pabrėžė, jog tokie nusikaltimų rezultatai, kuriuose išsiskiria migrantai, negali būti paaiškinami tik socialiniais faktoriais, psichinėmis ligomis, nesocialiu elgesiu, narkotikų vartojimu ir kriminaline praeitimi kaip rizikos faktoriumi.

„Norint sustabdyti seksualinius nusikaltimus efektyviai, mes turime suprasti rizikos faktorius ir tų žmonių, kurie daro nusikaltimus, elgesio modelius“, – teigė Kriminologijos Instituto tyrinėtoja Teemo Vauhkonen.

Reaguojant į tokias statistikas Suomijos vidaus reikalų ministrė Maria Ohisalo pripažino, jog tai – integracijos politikos problema, kuri turi būti sprendžiama. Ji taip pat pridėjo, jog tokios statistikos yra „keliančios nerimą“.

„Šie skaičiai gąsdina“, – ji sakė. „Tai rodo, jog žmonės nesupranta, kaip veikia žmogaus teisės ir pagarba žmonėms visuomenėje. Taip, valdžiai yra kur pasistengti.“

Išversta iš rmx.news

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Zita Šličytė: Konstitucijos nukryžiavimas 

Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. liepos 18 d. priėmė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą,...

Vilius Kavaliauskas. Gelvonų vaikams reikia ir didvyrių-lietuvių

Jau rašiau, kad aną šeštadienį mūsų „patriotinė brigada“ (signat. Audrius Butkevičius, gen. Česlovas Jezerskas ir istor. Rimantas Stankevičius)...

Romaldas Abugelis. Trispalvės skausmas

Vėliava yra ypatingas valstybės ženklas, tautos kultūrinio identiteto dalis. Apie trispalvę telkėmės visuomet, kai mūsų valstybei iškildavo pavojus,...

Jonas Vaiškūnas. Konstitucijos dieną – ar valdžia Lietuvoje iš tiesų priklauso Tautai?

Prieš 34 metus, 1992 m. spalio 25-ąją, Lietuvos piliečiai referendumu priėmė Konstituciją. Tai buvo ne vien svarbiausio valstybės...