Spalio 30 d. už lietuvių kalbą mokytoja Alina Laučienė vėl sės į teisiamųjų suolą

Lietuvoje neatsirado valios sustabdyti slogų teisinį farsą – Mokytojos Alinos Laučienės teisminis persekiojimas tęsiasi toliau, ir, regis, net su pagreičiu.

Ji kaltinama dėl 2023 metais parašyto straipsnio „LIETUVI, tavo šalis pavojuje! Kitataučiai perima valdymą! Atsimerk!“, kuriame kritikavo šalyje gyvenančius kitataučius, specialiai nenorinčius išmokti lietuvių kalbos.

Straipsnyje sakė, kad kitos šalies piliečiai, gyvenantys Lietuvoje privalo gerbti mūsų papročius ir kultūrą – dėl tokių savo pažiūrų mokytoja turi minti Vilniaus miesto apylinkės teismo slenksčius ir gali būti nuteista.

„Man, kaip Lietuvos patriotei ir Lietuvos pilietei, rūpi, ar kitos tautos žmonės, gyvenantys mūsų šalyje, yra lojalūs mūsų valstybei, ar paklusnūs mūsų įstatymams ir ar jie, būdami valdžioje ir ne tik valdžioje, neiškreipia mūsų Konstitucijos straipsnių savo tautinės bendrijos naudai, tokiu būdu niekindami lietuvių tautą, kurioje gyvena. Ir tai liudija mano visas gyvenimas“, – sakė kaltinamoji.

Lietuviams neturėtų būti leidžiama jaustis  šeimininkais

Prokuratūra neteisėtai pradėjo ikiteisminį tyrimą ir neteisėtai perdavė bylą teismui. Teismo posėdyje Lietuvos Teismo ekspertizių centro ekspertė Herasimenkienė, prokuratūros nurodymu vertinusi Alinos straipsnio turinį, pareiškė nuomonę, jog, jos manymu, „lietuviams neturėtų būti leidžiama jaustis didesniais šeimininkais savo šalyje nei čia gyvenantiems kitataučiams.“

Į šį teiginį Alina sureagavo taikliai ir oriai, primindama, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia: Lietuvos valstybę sukūrė lietuvių tauta, o ji ir yra valstybės suverenas – aukščiausioji valdžia. Tai nereiškia, kad lietuvių tauta siekia būti kieno nors „prievaizdu“ ar „šeimininku“, tačiau Konstitucija aiškiai pabrėžia jos pirmumą valstybingumo pamatuose.

Tad Herasimenkienės pasisakymas ne tik peržengė jos ekspertinės kompetencijos ribas, bet ir atskleidė pavojingą tendenciją – mėginimą ideologiškai perrašyti konstitucinę tautos sąvoką, pateikiant ją kaip tariamai diskriminuojančią.

Bylai pakrypus prokurorui nenaudinga linkme, šis netikėtai paprašė bylą grąžinti, motyvuodamas tariamais kaltinamojo akto trūkumais ir būtinybe „įvertinti veikos pavojingumą“. Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino prokuroro prašymą ir grąžino bylą prokuratūrai papildyti ikiteisminį tyrimą, tačiau kaltinamosios advokatas Tomas Januškevičius tokį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos teismui, prašydamas bylą grąžinti nagrinėti teismui.

Pastarasis panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį, pažymėdamas, jog nebuvo nustatyta kaltinamojo akto trūkumų, kurių negalima būtų ištaisyti pirmosios instancijos teisme, nebuvo esminių proceso pažeidimų, kurie kliudytų bylos nagrinėjimui.

Apeliacinis teismas nurodė, kad byla prokurorui gali būti perduodama tik tada, kai kaltinamasis aktas neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) reikalavimų, jo trūkumai negali būti ištaisyti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą. Bet nagrinėjamu atveju apylinkės teismas anksčiau tokių trūkumų neįžvelgė, o sprendimas grąžinti bylą grindžiamas bendro pobūdžio prokuroro argumentais dėl vidinio tyrimo, proceso trūkumų bei būtinybės papildyti tyrimą.

Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nebuvo aiškiai nurodyta, kokie kaltinamojo akto trūkumai ar proceso pažeidimai negali būti pašalinti teisme, o tai kelia abejonių dėl grąžinimo prokurorui pagrįstumo.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinis teismas konstatavo, kad nebuvo teisinio pagrindo bylą grąžinti į ikiteisminio tyrimo stadiją, dėl to Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartį ir panaikino, o bylą grąžino tam pačiam teismui nagrinėti iš esmės.

Norima skatinti integraciją 

Kitas teisme apklaustas ekspertas L. Laužikas teigė, kad, visų pirma, jam susidarė įspūdis, jog kaltinamosios veiksmai vertinami per politinę prizmę, prie A. Laučienės pavardės nurodoma tai, kad ji yra Nacionalinio susivienijimo narė.

Taigi, pasak L. Laužiko, kaltinamosios tekstą galima vertinti ir kaip politinės partijos, šiuo atveju – Nacionalinio susivienijimo nuostatų išdėstymą. Teksto analizę atlikęs kalbos ekspertas tvirtino, kad A. Laučienės teiginiuose jis įžvelgė kritiką kitataučiams dėl jų esą nenoro pritapti Lietuvoje.

„Kritikuojami nenoras mokytis, nenoras pritapti Lietuvoje, nenoras perimti tapatybės nė kiek. (…) Čia integraciją norima skatinti“, – pažymėjo L. Laužikas.

Rimano liudijimui nesuteikė jokios reikšmės

Dar liudijo ir vienas iš straipsnį teisėsaugai apskundęs privatus detektyvas Olegas Rimanas.
Jis teisme tvirtino įsižeidęs, kad autorė užsipuolė kitataučius, nes pats yra iš mišrios šeimos.

Tačiau jo rimtai nevertino nei kaltinamosios advokatas, neuždavęs jam nė vieno klausimo, nei, atrodo, teisėja, nes ši pastebėjo, kad straipsnis buvo nukreiptas prieš kitataučius, specialiai nesimokančius lietuvių kalbos, o O. Rimanas puikiai, nors ir su akcentu, kalbėjo lietuviškai.

Ši byla – pirmoji mano karjeroje (o su baudžiamosiomis bylomis 15 metų dirbu kaip advokatas, prieš tai 5 metus – kaip prokuroras), kai kiekviename posėdyje keičiasi prokuroras. Neatmetu, kad šiandien bus ir dar vienas naujas prokuroras. Staigmena, kad iš viso buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir t. t.“, – prieš teismo posėdį sakė advokatas T. Januškevičius.

Paklaustas, kodėl teisme neuždavė nė vieno klausimo O. Rimanui, vienam iš A. Laučienės skundėjų, advokatas paaiškino, kad šio liudijimui nesuteikė jokios reikšmės:

„Kiekvienas turi teisę turėti savo nuomonę apie kiekvieną parašytą straipsnį. Vadovaujantis tokia logika, teisme turėtume apklausti beveik visus 3 milijonus Lietuvos gyventojų ir išklausyti jų nuomones.“

Advokatas neabejoja, kad teisingumas galiausiai laimės – kitaip tariant, kad jo ginamoji nebus nuteista.

Rugpjūčio mėnesį bylos nagrinėjimas sustojo, nes į apklausą neatvyko kita kalbos ekspertė – buvo iš anksto žinoma, kad ji dalyvauti negalės, kadangi yra motinystės atostogose. Į teismo posėdį tądien buvo susirinkusi beveik šešiasdešimties žmonių A. Laučienės palaikymo grupė. Tarp jų buvo ir tokių, kurie atvyko ne asmeniškai pažinodami Aliną, o vedini nuoširdaus rūpesčio dėl Lietuvos.

Tačiau pati Alina ragino visus apsišarvuoti kantrybe ir nepasiduoti.

Lietuviai taip ir nesugebėjo tapti politine tauta

Skaudu dėl prokuratūros, skaudu dėl valstybės, kuri persekioja savo piliečius už tai, kad jie ją gina. Nejučia prisimeni skaudžius žodžius, kuriuos kažkas yra parašęs:

„Akivaizdu, jog lietuviai taip ir nesugebėjo tapti politine tauta. Valstybės turinio neturinčiais herbais ir vėliavėlėmis dekoruota „valstybingumo” fikcija yra laikinas reiškinys, kuris gali išsisklaidyti lyg rūkas labai greitai, jeigu tik to panorės geopolitinė aplinka.

Ši etninė masė nebeturi jokių vidinių resursų išsiugdyti tikrų lyderių, neturi jokių intelektinių galių ir valios suformuoti strateginių politinių tikslų, todėl ‘Lietuvos’ projektas iš esmės jau yra žlugęs de facto.

Tiesa, yra pavienių asmenų, kurie padėtį suvokia adekvačiai ir geba įvardyti problemas, tačiau tokių individų egzistavimas yra veikiau paranormali anomalija, neturinti apčiuopiamos įtakos bendrai visuomenės elgsenai.“

Ir vis dėlto – viltis dar yra.

Artėjantis teismo posėdis vyks spalio 30 d. 9.30 val. Vilniaus miesto apylinkės teisme. Tai bus dar viena proga įsitikinti, kiek toli Lietuvoje gali nueiti „teisingumas“, kai kalbama apie žodžio laisvę ir tautinę savimonę.

Primename, kad žmonės labai jautriai atsiliepia į kvietimą remti aukomis persekiojamą pedagogę A. Laučienę. Aukos pervedamos į Lietuvos žmogaus teisių asociacijos sąskaitą LT637044060001139296. Skirdami paramą nurodo, kad ji skiriama Alinai Laučienei remti.