Šiandien Lietuva neteko žymaus pedagogo

Šiandien balandžio 30 d. eidamas 71-uosius metu po sunkios ligos mirė ilgametis Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos vadovas ir jos įkūrėjas Bronislovas Burgis. Šią žinią BNS patvirtinto ir jo sūnus advokatas Elijus Burgis.

„Giliai liūdėdami pranešame, kad š. m. balandžio 30 d. mirė vienas iš KTU gimnazijos įkūrėjų ir ilgametis jos vadovas Bronislovas Burgis. Netekome iškilios asmenybės, pedagogo, įkvėpusio ištisas kartas. Širdingai užjaučiame Velionio artimuosius, buvusius mokinius ir bendrakeleivius“,– rašoma KTU gimnazijos paskyroje.

B. Burgis gimė 1949 metais Plungės rajone. Jis buvo garsus pedagogas, matematikas, KTU gimnazijos įkūrėjas – daug metų vadovavo savo įkurtai gimnazijai, kurią yra pavadinęs mėgstamiausiu savo kūriniu. Jis buvo apdovanotas kūrybos talentu, rėmęs švietimą ir akcentavęs jo svarbą jaunam žmogui, išleidęs ne vieną knygą. Iki 2008 metų ėjo vyr. redaktoriaus pareigas žurnale „Kompiuterija“. 2014 metais jo vardu buvo įsteigtas labdaros ir paramos fondas, kuriuo remti atkakliai mokslo siekę mokiniai.

2014 metais B. Burgis pasitraukė iš KTU gimnazijos direktoriaus pareigų po konflikto su viena moksleive. Po šio konflikto žymusis pedagogas buvo persekiojamas teismuose – jis buvo apkaltintas tarimai vartojęs psichinę prievartą prieš gimnazijos auklėtinę.




Kauno apylinkės teismas B.Burgiui skyrė bausmę, tačiau apeliacinės instancijos ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino visus išgalvotus kaltinimus pedagogui. Sunkiomis išbandymų akimirkomis Lietuvos žmogaus teisių asociacija jį gynė nuo persekiotojų.

Užuojautą šeimai visai švietimo bendruomenei visai švietimo bendruomenei dėl matematiko, buvusio Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos vadovo Bronislovo Burgio mirties išreiškė Prezidentas Gitanas Nausėda Prezidentas Gitanas Nausėda. „Netekome ryškios ir įvairiapusės asmenybės. B. Burgis buvo lyderis, įgyvendinęs ne vieną savo idėją ir įkvėpęs daug savo mokinių“, – rašoma užuojautoje.

Lietuvos žmogaus teisių asociacija liūdi kartu su velionio artimaisiais ir visa švietimo bendruomene, netekusia garsaus šalies pedagogo, šviesios ir žymios asmenybės.

Lietuvos žmogaus teisių asociacija

1 KOMENTARAS

  1. Apie begalinės pagarbos vertą ATA gerb. Bronislovą Burgį dorieji Tėvynės žmonės kalba, mąsto, Jį prisimena su didžiule širdgėla- Lietuva apiplėšė save, nes ji neapgynė šviesuolio. Niekas Jo negynė taip, kaip reikėjo ir kiek reikėjo. Jis gynėsi vienas nuo mergšės, o ne nuo moksleivės- tokia šitaip nebūtų pasielgusi (ir ją likimas apdovanos), ir jos tėvų (kurių net pavardžių niekas neskelbia), nuo Kauno apylinkės teisėjų bukaprotiškumo (kurie irgi visuomenei nežinomi, bet Dievui tai tikrai žinomi) -Jis buvo vienas. Iš Jo atėmė Jo sukurtą kūdikį- gimnaziją, kaip Lietuvoje atima vaikus iš šeimų, o Jį patį išmetė. Koktu ir skaityti aptakius nekrologus, kuriuose nė per nago juodymą nematyti gerb. Direktoriaus tragedijos, dėl kurios Jis pats nekaltas. Jo vizija buvo išugdyti Lietuvos išprususį politinį ir kultūrinį elitą, kad jie nebūtų avinai ir dar be galvų, bet garsintų Lietuvą išmintimi ir dora. Daugeliui ši vizija labai nepatiko. Todėl, dirva jau išpurenta, vežimas gerai įsibėgėjęs, kodėl neatsikračius steigėjo ir neužėmus Jo vietos? Nė vienas garbingas žmogus nebūtų drįsęs sėsti į gerb. Burgio kėdę, anaiptol, jis būtų reikalavęs, kad Direktorius būtų sugrąžintas. Bet atsirado, kas tūptelėjo. Kaip dabar turėtų jaustis visi tie, kurie pražudė gerb. Direktoriaus gyvenimą? Jie užmušė Jį. Žmogaus kūnas labai trapus. Kai užgriūva gauja šakalų, neįmanoma atsilaikyti- visos baisiausios ligos čia pat ant slenksčio, o kiek dar būtų galėjęs išugdyti garbių jaunų žmonių! Jis buvo pedagogas- genijus, kokių taip mažai mūsų mažoje Lietuvoje. Pabaigai Ralfo Voldo Emerseno žodžiai: „Tikrą genijų nesunku pažinti: vos jam pasirodžius, visi bukagalviai prieš jį susimoko”. Lietuva, budėk ir daugiau niekada nepražudyk savųjų genijų- savosios ateities. Budėk ir genijus apgink.

Komentarai nepriimami.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Prof. Kazimieras Župerka: „Šita žemė byloja lietuviškai“

Kalbininkas, stilistikos klasikas, Šiaulių miesto garbės pilietis prof. Kazimieras Župerka atsako į dr. Stasio Tumėno ir Arūno Šatkaus...

Prof. dr. Vytautas Radžvilas. Nacionalinis susivienijimas / Pro Patria – už lietuvišką Lietuvą be lietuvių

NS organizuoto spalio 3-osios d. mitingo išvakarėse jaunimo sambūrio Pro Patria tinklalapyje paskelbtas Eriko Meškonio straipsnis apie imigraciją...

Vytautas Zelianka. Gyvename visiškai naujos teisinės aplinkos lauke

Šiandien Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijai 75 metai. Pasirašyta Romoje 1950 m. lapkričio 4 d., įsigaliojo 1953...

PATRIOTINIS VERSLAS – PRIEŠ ABEJINGĄ VALDŽIĄ?

Vilius Kavaliauskas Šiandien atidarant Seimo parodą apie prikeliamus gyvenimui Sporto rūmus puikias kalbas pasakė Seimo pirmininkas Juozas Olekas ir...