Šalies visuomenės veikėjai sutaria – valdžia pati išprovokavo žmonių reakciją
Tomas Viluckas | laikmetis.lt
Susipriešinimas šalyje akivaizdžiai pasiekė savo viršūnę. Dėl omikrono baimės iš Seimo Kovo 11-osios salės į Nepriklausomybės aikštę perkeltas iškilmingas minėjimas patyrė visišką fiasko. Prie aikštės policijos duomenimis, Sausio 13-osios minėjimo metu susirinkusi apie 2,5 tūkst. žmonių minia sukėlė tokį triukšmą, kad užgožė Seimo pirmininkės ir premjerės kalbas. Pasiteiravome žinomų šalies visuomenės veikėjų kaip jie vertina Laisvės gynėjų dienos minėjimo įvykius.
I. Vėgėlė: žmonių siunčiamą žinia labai aiški ir nedviprasmiška
Advokatas, profesorius Ignas Vėgėlė išreiškė viltį, kad valdžios viršūnės išgirdo nepatenkintų piliečių balsą.
„Kai švenčiausio tautos pasipriešinimo ir laisvės minėjimo metu žmonės stumiami į paraštes – už tvorų – tampa akivaizdu, kad minėjimas skirtas ne jiems. Kaip ir laisvė ar geresnio gyvenimo viltis.
Ką sako pagarbi kapų tyla per tylos minutę žuvusiems ir jiems skiriamus pranešėjo pagarbos žodžius bei švilpimas ir pyktis per atsakingų pareigūnų kalbas, turbūt, paaiškinimo nereikia. Viliuosi, kad minėjime kalbėję pareigūnai išgirdo žmonių siunčiamą žinią. Labai aiškią ir nedviprasmišką.
Vis dėlto, neramina pirmosios reakcijos: vietoje bandymo suprasti priežastis, išgirsti, susikalbėti, atrasti takoskyras ir pabandyti jas siaurinti – „jedinstvininkų“, fašistų ir pamišėlių etiketės. Ir jos limpa kiekvienam, kuris nepritaria žmonių skirstymui, neapgalvotai Lietuvos užsienio ar ekonomikos politikai. Tai juk etiketės tiems patiems žmonėms, kurie buvo gyvu skydu 1991 metų sausio 13-ąją.
Iš anksto dalies žiniasklaidos ir politikų apgalvota ir paruošta reakcija į tai, kas atsitiko, ko gero, rodo, kaip sunku susitaikyti su faktu, kad žmonės taikiai išreiškė nepasitenkinimą, o riaušės neįvyko. Sako, „ne laiku ir ne vietoje“ – lygiai taip buvo vertinama ir mano kalba rugpjūtį. Ji davė paskatas pradėti kalbėti, jungtis, klausti.
Viliuosi, kad ši nepritarimo akcija, taip pat ir jos vertinimas pabudins ir išgelbės Lietuvą nuo gresiančių dar skausmingesnių pasekmių“, – mano vienas žinomiausių šalies teisininkų.
A. Jokubaitis: pramogaudami nepastebėjome kaip atėjo rimta politinė liga
Politikos filosofas, VU TSPMI profesorius Alvydas Jokubaitis kalbėjo apie visuomenę kamuojančias ligas.
„Viena politinė pusė mano, kad jos principai teisingi. Tačiau, kita pusė taip pat mano, kad jos principai teisingi.
Lietuvoje dabar viskas svyruoja su priklausomybe vienai ar kitai pusei. Mes ilgai gyvenome pramogomis, ir nepastebėjome, kaip atėjo rimta politinė liga.
Jautriai reaguojame į artimųjų ligą, tačiau neatpažįstame visus ištikusios Lietuvos ligos“, – perspėja filosofas.
A. Švarplys: dabartinė valdžia yra praradusi legitimumą
Renginyje dalyvavęs politologas dr. Andrius Švarplys sako, kad viskas matėsi plika akimi.
„Dabartinės valdžios atstovai save aptvėrė į gardą. Panašiai elgiasi globalistinė valdžia kitose valstybėse (pavyzdžiui, dabar JAV Kongrese dominuojanti Demokratų partija) ir autoritariniai režimai, kaip A. Lukašenkos: tokio sukirpimo valdžia tiesiog bijo savo piliečių.
Antra, protestuotojų buvo daugiau negu valdžios palaikytojų ar šiaip į minėjimą atėjusių žmonių, kurių apskritai buvo saujelė. Ką tai pasako apie visuomenę ir apie dabartinę valdžią?
Be to, protestuotojai nušvilpė valdžią, o ne žuvusius Sausio 13-tos gynėjus. Tai buvo akivaizdu visos ceremonijos metu. Švilpimai Laisvės premijos laureatei vienuolei buvo pavieniai. Aš pats švilpiau apsimelavusiai valdžiai ir plojau apdovanotiems LKB „Kronikos“ leidėjams. Vadinasi, dabar „žiniasklaidos“ kartojama mintis apie nepagarbą žuvusiesiems yra tiktai valdžiai palanki versija.
Pagaliau, iš kart po ceremonijos aukščiausi valstybės vadovai pratrūko didžiule panieka savo valstybės piliečiams. Labiausiai įstrigo šie: fašistai, jedinstveninkai, ne žmonės, samdyti niekšai.
Viską sudėjus darau išvadą, kad dabartinė valdžia yra praradusi legitimumą. Jos ryšys su Sausio 13-tos gynėjais ir nepriklausomybės kova yra prarastas, be turinio, likęs tik įvaizdis. Šiandien protestavę žmonės atkreipė dėmesį į dabartinės valdžios neadekvatumą: visuomenę sukiršinusi, prievartą pandemijos valdyme panaudojusi, pagal globalistines madas šokinėjanti valdžia negali lyg niekur nieko ateiti ir švęsti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.
Todėl mano akimis, būtent šiandien protestavusi visuomenės dalis išsaugojo tiesos ir orumo galimybę. Dėl ko ir įvyko 1991m. sausio 13-tos žygdarbis“, – įsitikinęs dr. A. Švarplys.
V. Sinica: tik ši valdžia sugeba privesti visuomenę iki tokio elgesio
Pasak politologo Vytauto Sinicos, oficialusis Laisvės gynėjų dienos minėjimas tapo didžiulio liūdesio ir susirūpinimo priežastimi daugumai valstybę mylinčių Lietuvos piliečių. Jo manymu kaip reta vaizdingai pasimatė formaliojo elito ir visuomenės priešprieša, Lietuvos susiskaldymas.
„Asmeniškai nepritariu bandymams perrėkti kalbas tokioje ceremonijoje. Valdžia nusipelnė žmonių pasmerkimo, tačiau šios kalbos vis tiek yra Laisvės premijos įteikimo ir Laisvės gynėjų dienos minėjimo dalis. Galima turėti kokias tik norisi asmenines interpretacijas ir pagrįstai smerkti Vyriausybės ir Seimo darbą, tačiau toks elgesys žeidžia pačios progos sakralumą, šios šventės „savininkus“ laisvės gynėjus, tikrai niekuo neatsakingus už valdžios veiksmus.
Tačiau tokių akcijų šventomis dienomis nebuvo niekada anksčiau ir prie jokių valdžių. Ši valdžia padarė stebuklus, visus metus priešindama visuomenę. Tada simboliškai Sausio 13-osios išvakarėse labai vieningai subalsavo visa eile visuomenę itin piktinančių klausimų: kitas kalbas piliečių pasuose, priverstinį atskirų grupių skiepijimą, alkoholio liberalizavimą, „smurtą dėl lyties“.
Politikai žino, kad dauguma žmonių (skirtingos grupės skirtingais klausimais) tam nepritaria ir nepritaria audringai, protestavo visus metus. Kalbos klausimu laisvės kovotojai, Lietuvos sąjūdžio skyriai, kariuomenės kūrėjai, antisovietiniai rezistentai šiemet ir daug kartų prieš tai siuntė raštus valdžiai, tačiau viskas buvo ignoruojama.
Premjerės pasakyta, kad dialogo su visuomene nebus – „per rinkimus galėsite išsirinkti kitą valdžią“. Nepritarianti visuomenės dalis tad labai sąmoningai įvaryta į kampą. O tada dar galutiniam išerzinimui ceremonija surengiama lauke ir pastatomos tvoros. Galutinis rezultatas šlykštus visiems savaip: turbūt ir elitui, ir protestuotojams, o jau tikrai visai likusiai visuomenės daliai.
Prof. V. Landsbergio neadekvatus komentaras siunčia aiškią žinią, kaip į visuomenę valdantieji žiūrės ateinančiais metais. Išvadino renginį sabotavusius „ne Lietuvos žmonėmis“, „Jedinstvo“, „fašistais“, „pamišėliais“ ir kitaip, pasakyti, kad „tegul jie sau rėkia, ką nori, o mūsų gyvenimas eina savo keliu.“ Tarp eilučių vėl girdime: šuo loja, karavanas eina. Ir iš praeities ataidi chrestomatinis žodis „šunauja“.
Priminimas, kodėl tik ši valdžia sugeba privesti visuomenę iki tokio elgesio, ir kodėl nieko geriau ir ateinančiais metais tikėtis neverta. Kad ir sunkiai tikėdamas tokia viltim, visgi linkėčiau, kad šios dienos makabriškas reginys būtų atspirties taškas permąstyti tragišką Lietuvos būklę ir sąmoningai apsispręsti eiti kompromisų ir pagarbos vieni kitiems keliu. Patyčių iš gyvųjų ir mirusiųjų Lietuvai su kaupu užtenka“, – teigė politologas.
