Mokslas visada buvo šalies vizitine kortele ir prestižo reikalu. Tokie asmenys kaip Vėlius, Šliogeris, Gimbutienė žinomi atokiausiuose pasaulio kampeliuose.
Tačiau 10 beveik metų valstybės vairas ir prioritetai pasukti ne mokslo, kultūros vystymosi keliu, o greito pinigėlio ir naudos užsidirbimo siekiui.
Man šokas, kai matau kolegas mokslininkus visiškai iškėlus baltas vėliavas dėl pedagogų rengimo bazės Žvėryne sunaikinimo, po Šiaulių universiteto likvidavimo, net neverta abejoti ateis metas uostamiesčiui, kas pasidarė su LEU ir centriniais rūmais Žvėryne?
Ką girdime apie Čobuto 3 amžiaus universitetą, kokias funkcijas atlieka VPU buvęs tuščias sporto fakulteto kompleksas, kodėl neliko lituanistikos instituto VU ir t.t.
Ar stebime ministerijos, rektorių disputus, viešas diskusijas kas bus su jaunųjų mokslininkų rengimu, skatinimu?
Štai neseniai mokslininkų sąjungos laikraštis paskelbia pritrenkiančią žinią, kad VGTU pastatai, kur įsikūręs garsusis Mechanikos fakultetas taps privatizuojamų butų zona, žodžiu, nematoma perspektyva, koncepcija.
VPU buvo mokslo placdarmas net Europoje, rengęs matematikus, biologus, chemikus ir kitus kompetetingus profesionalus. Kokią rolę atlieka Vilniaus kolegija ir kiek buvo noro, drąsos atsiklausti iškilių profesorių, ar jie nori prarasti darbus, nustoti rengti pedagogus?
Kas vyksta valstybėje? Kodėl verslo kapitalas šokdina savo sprendimais inteligentiją ir ar yra svertų tam pasipriešinti, sustoti?
Ar turėsime agronomus, inžinierius, civilinės saugos specialistus, zooinžinierius? Labai abejoju. Jau nykstanti fauna tapo etnologija, archeologija, numizmatika.
Prezidentūra nuolatos yra ta konsoliduojanti grandis tarp politikų ir mokslo atstovų. Būtinas šios institucijos svarus balsas.
Autorius humanitaras- mokslininkas
