Izraelio sparčiai vykdoma oro kampanija prieš Iraną kelia susirūpinimą Rusijos gynybos analitikams ir kariniams sluoksniams, nes išryškėjo panašumų tarp Teherano priešlėktuvinės gynybos sistemų pažeidžiamumo ir Maskvos problemų Ukrainoje.
Po Izraelio smūgių, kurie prasiskverbė giliai į Irano teritoriją ir sunaikino pagrindinius oro gynybos objektus, o pasipriešinimas buvo minimalus, Rusijos kariniai stebėtojai pradėjo atvirai abejoti savo pačių sistemų patikimumu.
Pasak rusų karinių forumų ir neoficialių komentarų, kuriais dalijamasi prokremliškais kanalais, Izraelio operacija sustiprino esamas abejones dėl Rusijos gebėjimo atlaikyti koordinuojamą technologiškai pažangaus priešininko, tokio kaip NATO, puolimą. Kaip teigė vienas komentatorius, „visi supranta, kad būtent taip nutiktų Rusijai, jei kuri nors NATO šalis nuspręstų veikti“.
Ukraina, siekdama susilpninti Rusijos gynybą, rėmėsi ekonomiškomis sistemomis, tokiomis kaip HIMARS paleidimo įrenginiai, modifikuoti bepiločiai orlaiviai ir senesnės kartos AGM-88 HARM antiradiacinės raketos, o Izraelio smūgiai prieš Iraną buvo vykdomi naudojant didelio masto pažangias sparnuotąsias raketas ir daugiasluoksnes oro puolimo strategijas.
Nepaisant šių masto ir sudėtingumo skirtumų, rezultatai atskleidė panašius Rusijos ir Irano oro erdvės gynybos architektūros trūkumus – daugelį jų lėmė bendri projektavimo principai ir senosios platformos.
Pranešama, kad gynybos analitikai Maskvoje pripažįsta, jog Irano sistemos – kai kurios iš jų sukurtos pagal rusiškas technologijas arba tiesiogiai iš jų kilusios – nesugebėjo suteikti ilgalaikio pasipriešinimo net antrąją Izraelio oro smūgių dieną.
Viename iš pasikartojančių vertinimų, cirkuliuojančių Rusijos gynybos sluoksniuose, teigiama: „Visiškai bejėgė oro gynyba, tai, ką matome taikiklyje, yra viskas, ką turime.“
Rusijos susirūpinimą taip pat kursto konkretūs duomenys. Nepriklausomos stebėsenos grupės „Oryx“ duomenimis, nuo 2022 m. vasario mėn. prasidėjusios plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios, Rusija neteko mažiausiai 335 oro gynybos sistemų. Šie nuostoliai apima 18 S-400 paleidimo įrenginių, vieną S-350, daugiau kaip 30 „Pantsir-S1“ vienetų ir beveik 60 „Tor“ sistemų. Šie skaičiai gauti remiantis vizualiai patvirtintais mūšio lauko nuostoliais ir laikomi konservatyviu vertinimu.
Nors Rusija ne kartą pabrėžė, kad tokios sistemos kaip S-400 yra veiksmingos atgrasant Vakarų lėktuvus ir raketas, kovinė patirtis Ukrainoje rodo ką kita. Nuolatinis Ukrainos HIMARS smūgių ir bepiločių orlaivių atakų veiksmingumas – kai kurios iš jų buvo vykdomos naudojant palyginti nebrangias platformas – paskatino vis labiau skeptiškai vertinti Rusijos teiginius, kad ji turi visiškai išplėtotą ir atsparų oro gynybos tinklą.
Dabar, kai Izraelio kampanijos akivaizdoje Rusijos remiama Irano gynyba žlunga, Maskvos karinės institucijos priverstos iš naujo įvertinti ir doktriną, ir pajėgumus. Vis atviriau išsakoma baimė, kad NATO vadovaujamos operacijos atveju Rusijos strateginiai raketiniai ištekliai ir didelės vertės infrastruktūra gali būti sunaikinti per kelias valandas.
Nors Izraelio kampanija nebuvo nukreipta prieš Rusiją, ji pademonstravo, ką gali pasiekti pažangi, koordinuota oro jėga prieš pasenusią ar prastai integruotą oro gynybą – daugelis jų yra tiesiogiai susijusios su Rusijos sistemomis.
Kadangi oro karas virš Irano pereina į kitą etapą, jo pasekmės jaučiamos toli už Artimųjų Rytų ribų. Maskvai žinia aiški: jei Teherano gynyba taip greitai nesuveikė, panašių pažeidžiamumų gali būti ir daug arčiau namų.
defence-blog.com
Ar Irano-Izraelio provokacijos- pasišaudymai,tai spontaniškos nedraugiškos reakcijos vienas į kitą.Ar sumaniai suraizgytas planas pašalinti Irano ajatolas ir jo karinį ,beveik atominį ginklų arsenalą.Rusai,štai šneka,kad Irano priešlėktuvinės sistemos subyrėjo nuo Izraelio atakų.O,juk Izraelis „nusižiūrėjęs”nuo Ukrainos taikė tą pačią priešo ginklų naikinimo strategiją.Gabeno į Iraną nepastebimai mašinose,sunkvežimiuose dronus,ir mažai priešo radarams pastebimas,trumpo nuotolio raketas,kurias ir paleido iš tų mašinų,ten kur reikia.Nors Izraelis ir apgadino Irano atominius pastatus,kompleksus esančius žemės paviršiuje,bet be JAV pagalbos neišsivers norėdamas visiškai sunaikinti,tai kas yra giliai po žeme.Gal dėl to prieš porą mėnesių 30% visų amerikiečių turimų sunkiųjų bombonešių B-2 buvo nugabenti į Indijos vandenyne esančią karinę bazę.B-2 gali nešti 13600 kg sveriančią bombą „Mop”,kuri numesta prasiskverbia iki 61 metro gilyn į žemę.Izraelis panašu tokių karinių lėktuvų ir bombų neturi išskyrus atominę.