Rugpjūčio 24 d. DIENOS ĮVYKIŲ PANORAMA
Covid-19 situacija
Nustatyta 600 naujų koronaviruso atvejų, mirė vienas žmogus. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 276. Pirmąja doze per parą paskiepyta per 7 tūkst. žmonių. Ligoninėse gydoma 480 COVID-19 pacientų. Per praėjusią savaitę, palyginti su ankstesne, aktyvių COVID-19 protrūkių padaugėjo trečdaliu.
Migrantų krizės padėtis
Per praėjusią parą į Lietuvą neteisėtai bandė patekti mažiau nei dešimt migrantų, nė vienas jų nebuvo įleistas. Taipogi, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė, jog rudenį tikimasi pradėti diskusiją dėl Europos Sąjungos sankcijų asmenims ir įmonėms, atsakingiems už neteisėtą migraciją iš Baltarusijos.
Šimonytė sulaukė kritikos iš Europos Tarybos dėl elgesio su migrantais
Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatovič ragina Lietuvos premjerę Ingridą Šimonytę migrantų krizės metu nepamiršti įsipareigojimų žmogaus teisėms. Ji teigia, kad nerimą kelia Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos, kuriomis, esant ekstremaliai situacijai, panaikinami „svarbūs saugikliai prieglobsčio procedūroje“, susiję su detaliu prieglobsčio prašymo faktų ištyrimu, teisinės pagalbos teikimu ir apeliacijos galimybe. Komisarė atkreipė dėmesį, kad į Lietuvą atvykę migrantai yra apgyvendinami sulaikymui prilygstančiomis sąlygomis. Be to įspėja, kad automatiškai apgręžiant migrantus pasienyje, nėra galimybės identifikuoti, ar jiems negresia pavojus. Premjerė savo ruožtu teigia, kad į Lietuvą atvykstantys migrantai vargiai gali būti laikomi pabėgėliais. Afrikos šalių piliečiams ir kitiems trečiųjų šalių piliečiams Baltarusijoje nėra jokios objektyvios grėsmės. Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija,-sakė ji.
Austrija pažadėjo paramą Lietuvai
Austrija padės Lietuvai Europos Komisijoje, kai kalba eis apie finansinę pagalbą statant fizinį barjerą, – žurnalistams Medininkuose antradienį pareiškė Austrijos vidaus reikalų ministras Karlas Nehammeris.
Pasitarimas dėl Rugsėjo 10-osios mitingo
Susitikimo su policijos vadovu Renatu Požėla, metu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen aptarė rugsėjo 10 dieną prie Seimo planuojamą mitingą. Seimo pirmininkė viliasi, kad būsimo mitingo dalyviai atsakingiau žiūrės į galimą riaušių pavojų. Seimo pirmininkė taip pat neatmetė galimybės pasisakyti Šeimų sąjūdžio mitinge rugsėjo 10 d. Tačiau, pažymėjo , jog tai priklausys nuo pokalbio su organizatoriais, kurie savo ruožtu į Seimą galės patekti tik su Galimybių pasais. Policija teigia jog siūlys mitingą rengti kitoje vietoje.
Akibrokštas Kinijai
JAV viceprezidentė Kamala Harris apkaltino Kiniją vykdant bauginimą Pietų Kinijos jūros ginčijamuose regionuose. Savo ruožtu Kinijos užsienio reikalų ministerija atsikirto K. Harris sakydama, jog JAV sprendimas patraukti savo pajėgas iš Afganistano yra puikus savanaudiškos amerikiečių užsienio politikos pavyzdys.
Evakuacija iš Kabulo
JAV spartina evakuaciją iš Afganistano, vakar iš Kabulo oro uosto išgabenti dar du tūkstančiai žmonių. Prancūzija pareiškė, kad užbaigs evakuaciją dar šią savaitę, jei JAV laikysis planų iki rugpjūčio pabaigos užbaigti savo pajėgų išvedimą. Savo ruožtu Vokietija pareiškė, kad Vakarų sąjungininkams nepavyks iki mėnesio pabaigos evakuoti visų afganų, kuriems reikalinga apsauga. Talibano atstovas Zabihullah Mujahidas antradienį pareiškė, jog Jungtinės Valstijos turėtų nutraukti kvalifikuotų afganistaniečių evakavimą ir įspėjo Vakarų pajėgas nepratęsti transportavimo iš šalies termino po rugpjūčio 31 dienos.
Į Lietuvą parskraidinami Lietuvos kariuomenei padėję afganistaniečiai vertėjai
Į Lietuvą parskraidinami pirmieji Lietuvos kariuomenei padėję afganistaniečiai vertėjai ir jų šeimų nariai, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Šiąnakt Vilniaus oro uoste nusileis Lenkijos oro linijų lėktuvas, juo į Lietuvą atvyksta 14-os vertėjų šeimos, iš viso – 50 asmenų.
JT rezoliucijos projektas dėl Afganistano – „silpniausias iš įmanomų“
Žmogaus teisių organizacijos pirmadienį pareiškė pasipiktinimą faktu, jog pagrindinės Jungtinių Tautų teisių gynimo institucijos parengtoje rezoliucijoje dėl Afganistano nenurodoma atlikti tarptautinio tyrimo dėl pažeidimų šioje karo draskomoje šalyje.
Parama Baltarusijai
Tarptautinis valiutos fondas Baltarusijai skyrė 925 mln. JAV dolerių paramą kovai su Covid-19 pandemija. Fondas pabrėžė, jog Baltarusija gaus savo dalį iš 650 mlrd. dolerių dydžio naujo SDR (specialiųjų skolinimosi teisių) fondo, tačiau opozicija nuogąstauja, jog šios lėšos padės autoritariniam Aliaksandro Lukašenkos režimui.
„Samsung“ investicijos
Didžiausias Pietų Korėjos verslo konglomeratas „Samsung“ paskelbė apie 205 mlrd. JAV dolerių vertės investicinį planą. „Samsung“ tvirtina, kad investicijų tikslas yra tapti lyderiu įvairiose technologijų srityse, pradedant puslaidininkiais ir baigiant robotika.
Atidarytos paralimpinės žaidynės
Japonijos imperatorius Naruhito antradienį oficialiai atidarė Tokijo paralimpines žaidynes. Kaip ir anksčiau šią vasarą vykusiose olimpinėse žaidynėse, beveik visi renginiai dėl koronaviruso grėsmės vyks be žiūrovų.
Susirūpinimas dėl Talibano elgesio su moterimis
Jungtinių Tautų žmogaus teisių vyriausioji komisarė Michelle Bachelet antradienį išreiškė itin didelį susirūpinimą dėl moterų padėties Afganistane. Komisarės teigimu, kad talibų elgesys su moterimis žymės „esminę raudoną liniją“. Kalbėdama skubios Žmogaus teisių tarybos sesijos Afganistano klausimu atidaryme M. Bachelet paragino Talibaną gerbti įsipareigojimus dėl moterų ir mergaičių bei etninių ir religinių mažumų teisių, susilaikyti nuo represijų.
Nurodymai „Luminor“ bankui
Baltijos šalių priežiūros institucijos nurodė „Luminor“ bankui stiprinti pinigų plovimo prevencijos sistemas ir vidaus taisykles. Bankas savo procedūrose privalės apibrėžti, kokiu periodiškumu įvairiuose visos grupės struktūriniuose padaliniuose vertins išteklių poreikį ir tobulins informacinių technologijų sprendimus, praneša Lietuvos bankas (LB). „Luminor“ bankas taip pat įpareigotas pagerinti renkamų duomenų kokybę bei mokėjimų stebėsenos sistemą.
Artėjant rinkimams V. Putinas pamalonino Rusijos pensininkus išmokomis
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį nurodė išmokėti pensininkams po 115 eurų sumą, taip siekdamas sustiprinti savo paramą prieš kitą mėnesį vyksiančius parlamento rinkimus. Ateinančiuose rinkimuose prognozuojama itin sunki kova nepopuliariai valdančiajai partijai.
Sprendimas dėl P. Cvirkos paminklo
Nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertų taryba antradienį išbraukė sovietmečio rašytojo ir politinio veikėjo Petro Cvirkos paminklą iš kultūros vertybių registro. Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras teigia, jog tokį sprendimą priėmę ekspertai antradienio popietę dar svarsto klausimą, ar į registrą įtraukti patį sostinės centre esantį P. Cvirkos skverą. „Paminklui statusas nuimtas – pasiūlyta dar savaitė, kol viską įteisins registre. Vyksta intensyvi diskusija dėl skvero“, – BNS sakė V. Bezaras. Anot jo, sprendimas dėl paminklo dar turės būti patvirtintas pakeičiant vertinimo tarybos aktą ir įregistruojant sprendimą Kultūros vertybių registre.
Prezidentas Kijeve inauguravo Konstantino Ostrogiškio paminklą
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia vizitą Ukrainoje. Antradienį šalies vadovas dalyvavo Konstantino Ostrogiškio paminklo inauguracijoje. Konstantinas Ostrogiškis, iš ukrainietiškų žemių kilęs, vienas žymiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karvedžių, pasižymėjo išskirtinėmis asmeninėmis ir dalykinėmis savybėmis, kariniais gebėjimais ir nuopelnais. „Šiandien jį geriausiai prisimename kaip 1514 metų Oršos mūšio nugalėtoją. Būtent ši pergalė sustabdė tuometinę Maskvos ekspansiją ir pažabojo jos ambicijas. Konstantino Ostrogiškio triumfas ne tik perspėjo apie Rytuose kylančią grėsmę europietiškajai civilizacijai, bet ir akivaizdžiai įrodė, kad ši grėsmė yra įveikiama“, – sakė Prezidentas.
Rusijoje nepageidaujamomis pripažintos virtinė Latvijos ir Ukrainos religinių organizacijų
Rusijos generalinė prokuratūra pirmadienį pareiškė pripažįstanti „nepageidaujamomis“ keletą religinių organizacijų, veikiančių Latvijoje ir Ukrainoje. „Priimtas sprendimas pripažinti nepageidaujamomis Rusijos Federacijos teritorijoje šias nevyriausybines organizacijas: Tarptautinis krikščionių judėjimas „Naujoji karta“ (Latvijos Respublika); Evangelikų Krikščionių Bažnyčia „Naujoji karta“ (Latvijos Respublika); Ukrainos Krikščionių Bažnyčios Evangelikų krikščionių dvasinė valdyba „Naujoji karta“ (Ukraina); Dvasinė mokymo įstaiga Tarptautinė Biblijos kolegija „Naujoji karta“ (Ukraina)“, – teigiama pranešime. Prokurorai pareiškė, kad šių organizacijų veikla kelia grėsmę Rusijos konstitucinei santvarkai ir saugumui.
JAV senatorius Cruzas sveikina Lietuvos paramą Taivanui
JAV Teksaso valstijos senatorius Tedas Cruzas pasveikino Lietuvos diplomatines pastangas, bendraujant su Taivanu, nepaisant Kinijos griežtų veiksmų. T. Cruzas šį sveikinimą išsakė laiške Lietuvos ambasadorei JAV Audrai Plepytei, kuriame džiaugėsi mūsų šalies pastangomis „vystant naujus ekonominius santykius su Taivanu, kurie pasitarnaus abiems šalims“. „Visos šalys yra stipresnės, kuomet JAV draugai ir sąjungininkai, tokie kaip Lietuva ir Taivanas bendradarbiauja, siekdami stiprinti saugumo padėtį ir gerovę“, – rašoma senatoriaus laiške.
Migrantų apklausos dėl grįžimo į kilmės šalis
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė viliasi, kad iki rugsėjo mėnesio institucijos pavyks pasikalbėti su visais neteisėtais migrantais Lietuvoje, jiems pasiūlant grįžti įš jų kilmės šalis.
JAV viceprezidentės kelionė į Hanojų buvo atidėta dėl sveikatos incidento
Jungtinių Valstijų viceprezidentės Kamalos Harris skrydis iš Singapūro į Vietnamą antradienį buvo atidėtas trims valandoms dėl „anomalaus sveikatos incidento“ Hanojuje, pranešė JAV ambasada. Po regioną keliaujanti K. Karris turėjo vykti į Vietnamą iš Singapūro, kur praleido dvi dienas. „Viceprezidentės delegacijos išvykimas iš Singapūro buvo atidėtas, nes viceprezidentės biuras sužinojo apie pranešimą dėl neseniai įvykusio galimo anomalaus sveikatos incidento Hanojuje“. Formuluote „anomalus sveikatos incidentas“ paprastai įvardijamas vadinamasis Havanos sindromas. Vis dar nepaaiškinti išpuoliai susargdino ir net sukėlė smegenų pažeidimų JAV diplomatams ir žvalgybos pareigūnams Kuboje, Kinijoje, Rusijoje ir kitose šalyse. Ši problema išprovokavo dar neįrodytus kaltinimus, jog Rusijos ar kitų šalių tarnybos pasitelkdamos didelio intensyvumo elektroninius prietaisus fiziškai pakenkė JAV diplomatams Kuboje, Kinijoje ir kitur. „Po kruopščios apžiūros buvo priimtas sprendimas tęsti viceprezidentės kelionę“, – sakoma JAV ambasados pranešime.
Parengė Simonas Kaunelis
