Ekspertas teigia, kad Vakarų Europos nesugebėjimas „dalyvauti saugant Hormūzo sąsiaurį yra ypač nerimą keliantis“. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio penktadienį atvyko į Prancūziją dalyvauti G-7 užsienio reikalų ministrų susitikime, kuriame ketina perduoti aiškią žinią apie JAV prioritetus vykstančiame konflikte su Iranu.
Likus kelioms dienoms iki susitikimo, kitos narės laikėsi skirtingų pozicijų dėl konflikto. Beveik visos Vašingtono partnerės – Didžioji Britanija, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija ir Japonija – atsargiai reagavo į JAV ir Izraelio karinę kampaniją ir atsisakė dalyvauti puolamosiose operacijose, nors ir smerkia Irano veiksmus.
Aš nedirbu Prancūzijai, Vokietijai ar Japonijai. Aš dirbu JAV
Prieš išvykdamas ketvirtadienį, Rubio signalizavo griežtą poziciją derybų atžvilgiu: „Aš nedirbu Prancūzijai, Vokietijai ar Japonijai… žmonės, kuriuos noriu padaryti patenkintus, yra Jungtinių Amerikos Valstijų žmonės. Aš dirbu jiems“, – sakė jis vaizdo įraše, paskelbtame platformoje „X“.
Šie skirtumai sukėlė prezidento Donaldo Trumpo nepasitenkinimą – jis spaudė sąjungininkus aktyviau prisidėti, ypač užtikrinant svarbių jūrų kelių, tokių kaip Hormūzo sąsiauris, saugumą. Nors kai kurios šalys išreiškė norą remti gynybines ar jūrų saugumo iniciatyvas, jos neprisijungė prie tiesioginių karinių smūgių.
„JAV nuolat prašoma padėti karuose, ir mes tai darėme. Tačiau kai pagalbos prireikė mums, nesulaukėme teigiamo atsako iš NATO. Kai kurie lyderiai teigė, kad Iranas nėra Europos karas. Na, Ukraina taip pat nėra mūsų karas, tačiau mes prie šios kovos prisidėjome daugiau nei bet kas kitas“, – pridūrė Rubio.
„Hormūzo sąsiauris galėtų būti atvertas jau rytoj, jei Iranas nustotų grasinti pasaulinei laivybai – tai yra pasipiktinimą keliantis tarptautinės teisės pažeidimas. Visos šalys, kurios rūpinasi tarptautine teise, turėtų imtis veiksmų“, – sakė jis prieš išvykdamas į Prancūziją.
Šie pareiškimai nubrėžė toną susitikimui, kurį jau žymi didėjanti įtampa tarp Vašingtono ir kai kurių jo artimiausių sąjungininkų dėl požiūrio į Iraną.
Rubio pabrėžė konflikto svarbą: „Iranas kariauja su Jungtinėmis Valstijomis jau 47 metus… Iranas žudo amerikiečius ir juos puola visame pasaulyje“, – sakė jis Baltųjų rūmų posėdyje, pridurdamas, kad leidimas Teheranui įgyti branduolinį ginklą būtų „nepriimtina rizika pasauliui“.
Turime siekti karo pabaigos
Tačiau dar prieš Rubio atvykimą Europos pareigūnai signalizavo kitokį požiūrį.
„Turime siekti karo pabaigos, o ne tolesnės eskalacijos, nes pasekmės visam pasauliui būtų itin rimtos“, – sakė Europos Komisijos viceprezidentė Kaja Kallas G-7 susitikimo metu.
„Sprendimas gali būti tik diplomatinis – reikia sėsti prie derybų stalo ir rasti išeitį“, – pridūrė ji.
Šis skirtumas tarp Rubio ir Kallas pozicijų atskleidžia pagrindinę įtampą, formuojančią susitikimą.
JAV pareigūnai teigia, kad Rubio į derybas vyksta su platesne darbotvarke, apimančia ne tik Iraną. Pasak Valstybės departamento atstovo, jis sieks „stiprinti pagrindinius JAV interesus“ ir skatinti diskusijas apie karus Ukrainoje bei Artimuosiuose Rytuose, taip pat apie „tarptautinį naštos pasidalijimą“ ir G-7 veiksmingumą.
Tikimasi, kad JAV taip pat akcentuos jūrų saugumą, įskaitant laivybos laisvę Hormūzo sąsiauryje ir Raudonojoje jūroje, ragindamos sąjungininkus prisiimti didesnę atsakomybės dalį konfliktų zonose ir tarptautinėse organizacijose.
Europos pareigūnai tuo tarpu pabrėžia platesnes konflikto rizikas.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Noël Barrot teigė, kad G-7 diskusijos remsis ankstesniu bendru pareiškimu, kuriuo pasmerkti Irano veiksmai, ir apims jūrų saugumo klausimus.
„Diskusijos suteiks galimybę dar kartą patvirtinti jau suderintas pozicijas G-7 lygiu… įskaitant nepateisinamus Irano išpuolius prieš Persijos įlankos šalis, kuriuos griežtai pasmerkėme“, – sakė jis.
Jis pridūrė, kad ministrai taip pat daug dėmesio skirs pasaulinių laivybos maršrutų saugumui.
„Taip pat aptarsime jūrų saugumą ir laivybos laisvę… įskaitant tarptautinę misiją, kuri užtikrintų sklandų jūrų transportą griežtai gynybiniu pagrindu ir padėtų mažinti spaudimą energijos kainoms.“
Kallas taip pat pabrėžė globalų konflikto pobūdį: „Visos pasaulio šalys vienaip ar kitaip yra paveiktos šio karo… visų interesas yra, kad jis baigtųsi.“
Ji taip pat atkreipė dėmesį į krizės tarpusavio ryšius: „Rusija padeda Iranui teikdama žvalgybinę informaciją ir taip pat remia jį bepiločiais orlaiviais“, – sakė ji, susiedama Irano konfliktą su karu Ukrainoje.
Dėl šių skirtumų net atsisakyta planų priimti bendrą galutinį komunikatą, siekiant išvengti akivaizdžių nesutarimų.
Europa neturi pakankamų pajėgumų projektuoti galią regione
Analitikai teigia, kad šie nesutarimai atspindi gilesnes struktūrines įtampas tarp sąjungininkų. Henry Jackson Society vyresnysis tyrėjas Barak Seener pažymėjo, kad Europa kritikavo Donaldo Trumpo „maksimalaus spaudimo“ strategiją Irano atžvilgiu, tuo pačiu vykdydama neveiksmingą diplomatinę politiką.
„Tai rodo, kad Europa neturi pakankamų pajėgumų projektuoti galią regione, ypač saugant Hormūzo sąsiaurį“, – teigė jis.
Pasak jo, ilgalaikė priklausomybė nuo Vašingtono padarė Europą pažeidžiamesnę, JAV keičiant strateginius prioritetus.
„Daugelį metų trukusios nepakankamos investicijos į gynybą ir priklausomybė nuo JAV sukūrė situaciją, kurią Vašingtonas vis dažniau vertina kaip išdavystę jo užtikrintos taikos Europoje atžvilgiu“, – sakė jis.
Jis taip pat perspėjo, kad JAV prioritetų perkėlimas Izraelio naudai gali dar labiau silpninti NATO, mažinti paramą Ukrainai ir didinti ekonominį spaudimą Europai.
„Nesutarimai dėl reakcijos į Iraną ir dėl JAV prašymų suteikti paramą greičiausiai atskleis gilesnį transatlantinį susiskaldymą“, – teigė Seener.
Tuo tarpu „America First Policy Institute“ tyrimų vadovas Jacobas Olidortas teigė, kad operacija „Epic Fury“ parodė prezidento Trumpo gebėjimą telkti sąjungininkus bendram tikslui.
„Vakarų Europos nesugebėjimas prisidėti prie Hormūzo sąsiaurio apsaugos yra ypač nerimą keliantis, nes šios šalys nuo jo priklauso labiau nei mes“, – pridūrė jis.
„Tuo pat metu ši operacija sustiprino pasitikėjimą partneriais Artimuosiuose Rytuose kovojant su Irano režimo keliama grėsme ir siekiant taikesnio bei klestinčio regiono.“
foxnews.com
