Vartotojų rūpinimasis sveikesniu maistu ir sveikesne aplinka pasaulyje įgauna vis didesnį pagreitį. Šie gyventojų elgesio pokyčiai skatina plėsti ekologiškų produktų gamybą. Ekologinių pasėlių plotai 2017 metais, lyginant su 2016 metais, ūgtelėjo rekordiškai – beveik 12 mln. hektarų arba net penktadaliu.
Prieš dvidešimt metų ekologiškus produktus augino tik 77 valstybės, o pernai – jau 181. Ekologiškai ūkininkaujančių žemdirbių skaičius pasaulyje per šį laikotarpį padidėjo net 15 kartų. Šiuo metu gamtai draugišku ūkininkavimu užsiima beveik trys milijonai ūkininkų. Ekologiškų kultūrų plotai nuo 1999 metų išaugo daugiau kaip šešis kartus ir jau siekia 70 mln. hektarų. Tiek pat kartų padidėjo ir ekologiško maisto vartojimas. Ekologiškų produktų rinka pasaulyje artėja prie 100 mlrd. EUR ribos.
Šiuo metu jau keturiolikoje valstybių ekologiški plotai sudaro daugiau nei dešimtadalį visų žemės ūkio naudmenų. Tai Lichtenšteinas, Samoa (po 38 proc.), Austrija (24 proc.), Estija (21 proc.), Švedija (19 proc.), Sao Tome ir Principe (18 proc.), Italija, Latvija (po 15 proc.), Šveicarija (14 proc.), Urugvajus (13 proc.), Čekija (12 proc.), Suomija (11 proc.) ir Gajana bei Slovakija (po 10 proc.).
Didžiausia ekologiško maisto rinka – JAV (40 mlrd. EUR). Tai sudaro daugiau kaip 40 proc. pasaulinės šių produktų rinkos. Į pirmąjį penketuką dar patenka Vokietija, Prancūzija, Kinija ir Italija. JAV pirmauja pasaulyje pagal GMO (genetiškai modifikuotų) pasėlių plotus, bet ekologiškų ūkių gausa pasigirti negali. Pagal ekologiškų pasėlių dalį bendrame žemės ūkio naudmenų plote užima tik 87 vietą pasaulyje. Taigi, JAV eksportuoja labai daug chemizuotu būdu užaugintų ir GMO produktų, o įsiveža ekologiškus produktus iš kitų šalių.
Daugiausia ekologiško maisto suvartoja Šveicarijos, Danijos, Švedijos, Liuksemburgo ir Austrijos gyventojai. Kiekvienas minėtų šalių gyventojas per metus vidutiniškai tam skiria po 200 – 290 EUR. Pagal šį rodiklį toliau yra Lichtenšteinas, JAV, Vokietija, Prancūzija ir Kanada.
Ekologiški plotai Lietuvoje sudaro 8 proc. žemės ūkio naudmenų. Pagal šį rodiklį Europos Sąjungoje esame tik vidutiniokai, o pasaulyje užimame 23 vietą. Estija yra ketvirtoje, o Latvija – aštuntoje vietoje. Mus apėmusio sąstingio priežasčių yra ne viena. Ilgą laiką neturėta tokio ūkininkavimo plėtros strategijos, buvo padaryta klaidų ekonomiškai skatinant ūkius, kai buvo orientuojamasi tik į plotą, o ne į galutinį ekologišką produktą. Kelerius metus buvo manipuliuojama Išskirtinės kokybės produktų pavadinimu, klaidinami vartotojai.
Šiuo metu pagrindinį dėmesį turėtume skirti ekologiškų produktų gamybos ir eksporto apimčių, gaminamų produktų įvairovės didinimui, jų vartojimo skatinimui. Būtina sudaryti palankesnes sąlygas ekologiškų produktų patekimui į darželius, mokyklas, ligonines… Tenka apgailestauti, kad dar ne visi didieji prekybos tinklai yra įsirengę ekologiškų produktų „salas“ savo parduotuvėse. Reikalingas ir veiksmingesnis visų atsakingų institucijų bendradarbiavimas.
