Romaldas Abugelis. Pandemija paskatino ekologiškų produktų vartojimą

COVID -19 pandemijos metu – pirmenybė natūraliems produktams
Neseniai paskelbti Organinio žemės ūkio tyrimų instituto (FiBL) duomenys atskleidžia beprecedentį ekologiškų produktų pardavimų augimą 2020 metais.

Pandemija paskatino žmones rinktis sveikesnius produktus ir taip stiprinti savo imunitetą. Per metus pardavimai ūgtelėjo net 14 mlrd EUR ir pasiekė 120 mlrd EUR žymą. Ekologiški plotai minimais metais padidėjo visuose kontinentuose.

Ekologiško ūkininkavimo naudą žmonių sveikatai ir mūsų planetai sunku pervertinti. Taip ūkininkaujantys prisideda prie dirvožemio apsaugos, biologinės įvairovės išsaugojimo ir aplinkos teršimo mažinimo. Maitindamiesi sveikesniais produktais laimi vartotojai, o šių produktų augintojai dirba sveikesnėje aplinkoje. Šis perspektyvus verslas gali duoti ekonominę naudą tiek iš vidaus vartojimo, tiek ir iš eksporto.

Ekologiškų produktų rinka 2020 m. Kanadoje ir Kinijoje išaugo net ketvirtadaliu, o Vokietijoje, Šveicarijoje ir Austrijoje – apie 20 procentų. JAV išlieka ryškia rinkos lydere – 2020 m. ekologiškų produktų parduota už beveik 50 mlrd EUR. Toliau seka Vokietija (15 mlrd EUR), Prancūzija (13 mlrd EUR), Italija (3,9 mlrd EUR) ir Šveicarija (3,6 mlrd EUR). JAV ir Europos Sąjunga (ES) kartu sudėjus sudaro beveik 80 proc. pasaulio ekologiškų produktų rinkos.

Tuo tarpu Danija vis dar pirmauja pagal ekologiškų produktų dalį (13 proc.) bendroje maisto prekių rinkoje. Austrija ir Šveicarija taip pat jau yra perkopusios dešimties procentų ribą. Nuo jų nedaug atsilieka ir Liuksemburgas bei Švedija. Didžiausi sveikesnių produktų gurmanai yra šveicarai. Vienas šios šalies gyventojas ekologiškiems produktams per metus išleidžia vidutiniškai 418 EUR. Toliau pagal šį rodiklį rikiuojasi Danija, Liuksemburgas, Austrija ir Švedija. Vidutiniškai vienas ES gyventojas per metus išleidžia 102 EUR.

Lyderiauja Europos šalys

Daugiau kaip 3,4 mln ūkininkų ekologiškai ūkininkauja jau 190 valstybių, o bendras tokių pasėlių plotas pasiekė 75 mln hektarų arba 1,6 proc. bendro žemės ūkio naudmenų ploto. ES šis rodiklis kur kas didesnis ir sudaro beveik dešimtadalį bendro naudmenų ploto. Aštuoniolikoje šalių ekologiškos žemės ūkio naudmenos jau sudaro daugiau kaip dešimtadalį bendro jų ploto. Pagal šį rodiklį pirmauja Lichtenšteinas (42 proc.), Austrija (27 proc.), Estija (22 proc.), San Tomė ir Prinsipė (21 proc.), Švedija (20 proc.). Į šį sąrašą taip pat patenka Urugvajus, Šveicarija, Italija, Čekija, Latvija, Samoa, Suomija, Slovakija, Danija, Gajana. Slovėnija, Vokietija ir Graikija.

Įdomu pastebėti, kad 2019 m. Butanas, kol kas vienintelė valstybė pasaulyje, priėmė nacionalinę programą, kuri numato iki 2035 metų visą savo žemės ūkį pertvarkyti į ekologinį. Paminėtinas ir tas faktas, kad JAV, būdama didžiausia organiškų produktų rinka, pagal ekologiškų plotų dalį (0,6 proc.) nuo visų naudmenų užima… 90 vietą. Beje, JAV pirmauja pasaulyje pagal genetiškai modifikuotų produktų gamybą.

Lietuva – tarp vidutiniokų

Lietuva pagal ekologišką žemės ūkio naudmenų dalį (8 proc.) pasaulyje yra 25 vietoje, ES esame vidutiniokai ir turime dar daug potencialo augti šioje srityje. Pagal šį santykinį rodiklį nuo Latvijos atsiliekame du, o nuo Estijos beveik tris kartus. Svarbiausia – orientuotis į galutinį rezultatą, į ekologišką produktą. Tam turi būti sumaniai panaudotos visos galimos ES ir valstybės paramos priemonės.

Reikia daugiau pastangų organizuojant viešuosius pirkimus ir ūkininkų kooperavimosi, siekiant užtikrinti ekologiškų produktų įvairovę ir mastą. Paklausos didėjimas vidaus rinkoje skatins gamybos plėtrą, o tai savo ruožtu bus žingsnis link šių produktų kainų mažėjimo ir kai kurių produktų eksporto augimo.

Išplėtojus ekologinio maisto ūkį, patrauklesnis būtų ir Lietuvos įvaizdis. Jau ir dabar užsieniečius žavi smaragdiniai mūsų kloniai ir kalvos, skaidrūs ežerai, plati miškų žaluma. Juos maloniai nuteikia ir miestų, ypač Vilniaus, parkai ir kiti želdynai. Galime didžiuotis ir vienu švariausių pasaulyje geriamuoju vandeniu, natūralaus maisto tradicijomis. Tad galėtume drąsiai žengti link įvaizdžio „Žalia Lietuva“.