Du svarbiausi Rusijos generolai ir vieno caro mirtis
Kodėl Rusijos caras Nikolajus I geriausiais savo generolais vadino sausį ir vasarį.
1854 m. lapkričio 14-ąją Krymo krantus užklupo smarki audra. Palapinės vėjyje skraidė tarsi popieriaus lapai, medžiai buvo išrauti su šaknimis, o kariai blaškėsi, ieškodami prieglobsčio tvartuose, arklidėse be stogų ar net redutų duobėse žemėje. Tačiau tai buvo menkniekis palyginti su tuo, kas vyko uoste ir jūroje.
20 laivų sudužo, atsitrenkę į uolas. Laivas „Prince“ nuskendo kartu su visa 150 žmonių įgula – išsigelbėjo tik šeši. Kartu su laivu „Revolut“ į jūros dugną nugrimzdo 10 milijonų šovinių ir 40 000 žieminių uniformų.
Prancūzijos karo laivynas neteko linijinio karo laivo „Henri IV“, o prekybinis laivynas – dviejų laivų su visomis įgulomis ir atsargomis. Dėžės su maisto produktais buvo išplautos į krantą už rusų linijų, tad šie galėjo pasimėgauti angliška jautiena, romu ir prancūziškais vynais.
Prancūzai po audros atsistatė per kelias dienas, tačiau britams prireikė gerokai daugiau laiko – jie nebuvo pasirengę ilgam karui.
Atėjus žiemai, sunkumų sąrašas tik ilgėjo: trūko maisto, medicinos reikmenų, higienos priemonių. Britų palapinės buvo neatsparios drėgmei ir šalčiui, o tik karininkai gavo pastogę trobelėse…
