Tvarkydamas ir skirstydamas įvairiems muziejams savo sukauptą antisovietinės savilaidos archyvą, atradau leidinuką, kuris pasirodė visiškai aktualus ir mūsų šiandienai. Tad nutariau – per anksti jam į muziejų, kol nepasidalinsiu su facebooko bičiulija.
Leidinukas – aštuntajame, devintajame dešimtmečiais, kiek žinau, kauniečių prieškario intelektualų A. ir J. B. iš prancūzų klb. versta ir mašinraštinėmis kopijomis platinta Louis Debarge studija „Propagandos reikšmė ir teorinis pagrindas” (iš didesnio šio autoriaus veikalo „Pastoralinė psichologija”).
Pasidalinsiu ištraukomis
1. Propaganda sociologiniu požiūriu.
Šiandien propaganda pasaulyje yra tapusi tam tikra sistema. Ji skiriama ne tik liaudies masėms sutelkti, bet ir tas mases nuteikti, kad jos siektų tam tikrų tikslų. Ši sistema yra pagrįsta ne atsitiktinai parinktais metodais, o moksline situacijų analize.
Modernioji propaganda yra pagrįsta sociologija ir individo psichikos pažinimu. Propagandos aparatui yra labai svarbu tiksliai nustatyti individo troškimų ir elgesio motyvus.
Yra būtina susipažinti su propagandos aparato veikimu tiek teoriniu, tiek praktiniu atžvilgiu. Išstudijavus propagandos metodus yra įmanoma kiek galima labiau sumažinti jos neigiamą įtaką ir taip pakelti tautos atsparumą prieš totalitarinį režimą.
Propaganda yra tapusi galingu kiekvienos šiuolaikinės valstybės aparatu. Ji savo rankose
turi visas komunikacijos priemones: spaudą, radiją, televiziją, teatrą, kiną bei mokymo institucijas. Tuo būdu ji formuoja masių pažiūras ir viešąją nuomonę.
Propaganda yra vienas svarbiausių ir žymiausių moderniųjų laikų veiksnių. Ji kuria savus mitus, ji individą pavergia paklusti valdančiajai grupei. Šiuolaikinis žmogus yra tapęs šios propagandos auka.
Propaganda siekia individą suformuoti pagal tam tikrą modelį. Kaip neatskiriama mūsų civilizacijos dalis, ji individą lydi „nuo lopšio iki karsto lentos”.
Norint atsiriboti nuo tokios propagandos, kuri žlugdo asmenybę siekdama ją pavergti, siekiant išvengti jos poveikio, yra būtina susidaryti tvirtą idėjinę pažiūrų sistemą, principų sistemą, arba pasaulėžiūrą. Neturint aiškios tvirtos pasaulėžiūros, veltui mėgintume išsilaikyti nesužalotos asmenybės normos ribose.
2. Propaganda psichologiniu požiūriu.
Moralinė propagandos vertė priklauso nuo jos tikslų bei pavartotų metodų. Politinės totalitarinės sistemos, kurios siekia išlaikyti bei
sustiprinti savo režimą, propagandai skiria ypatingą dėmesį. Kaip jau minėta, totalitarinės
sistemos propagandoje slepiasi didžiulis pavojus žmogaus asmenybės laisvei, o tuo pačiu ir demokratinei visuomenei. /… /
Visos propagandos sistemos siekia mases ne tik kryptingai nuteikti ir suformuoti, bet siekia jas laikas nuo laiko suburti, sutelkti, kad būtų galima jas valdyti ir kontroliuoti jų nuotaiką. Tai susirinkimai, minėjimai, mintingai, demonstracijos, šventės, etc.
Tačiau toli gražu propaganda nėra visagalė. Kad ji pasiektų savo tikslus, tam reikalinga palanki dirva. Propaganda nieko nelaimės su žmogumi, kuriame yra tvirtai susiformavę siekiai, troškimai ir kuris turi tam tikros gyvenimiškos patirties.
Tačiau daugeliui žmonių tvirtumas nėra būdinga savybė. Tiktai brandžių, išsilavinusių ir tvirto charakterio individų propaganda nepajėgia pavergti. Tik tokia visuomenė sugebės atsispirti tendencingai propagandai, kurioje yra nevaržoma objektyvi kritika ir kurioje yra laisvė diskusijoms. O tokioje politinėje sistemoje, kurioje nėra nei žodžio, nei spaudos laisvės, kurioje persekiojama patriotinė mintis, kurioje uždrausta laisva ideologinė kova, kurioje varžoma ideologinė įvairovė, tokioje sistemoje liaudis yra valdančiosios propagandos vienašiškai formuojama.
Visos totalitarinės sistemos siekia asmenybę pavergti, ją paversti lengvai valdomu automatu.
Štai kodėl totalitarinės sistemos propaganda užgniaužia, varžo ir laisvą asmenybės vystymąsi. Tokioje sistemoje gyvenąs individas praranda nuovoką, jog yra tapęs vienašališkos propagandos grobiu. Tuo būdu jis yra praradęs ir galimybę iš tokios propagandos išsivaduoti.
