Didžiausia klaida tų mūsų, kurie siekė kompromiso priimant Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymą, buvo viltis.
Viltis, kad politikai stumiantys masinį vaikų atiminėjimą, kuris vykdomas ciniškais metodais, grasinant baudžiamąją atsakomybe, netgi remiantis GANDŲ pagrindu, jau suprato savo klaidas ir sieks savo pradinių nuostatų įgyvendinimo kitokiais būdais.
Kaip rodo vėl prasidėjęs spaudimas ir jau anksčiau taikytas etikečių klijavimas, šie žmonės praktiškai nepasikeitė. Jie, pasinaudodami kai kurių įstatymo nuostatų galima lanksčia interpretacija, ir toliau siekia įteisinti plataus masto vaikų atiminėjimą.
Vėl matyti interesas gauti naudos traumuojant vaikus visam gyvenimui, dažnai net nepagrįstai.
Atrodo požiūriai skiriasi iš esmės. Susitarti bus sunku.
