2025-07-08, Antradienis
Tautos Forumas

Ričardas Kalytis. Knyga apie mūsų “karą po karo“.

Nauja knyga pasklido po pasaulį anglų kalba apie mūsų “karą po karo“. Jau turbūt niekas asmeniškai nebeprisimena skaudžios kruvinos epochos, kurioje lietuviai kariavo su okupantu ir jų padėjėjais.

Jie gynė Lietuvą, kurios nebuvo, ji buvo ištrinta iš pasaulio žemėlapių. Liko tik meilė Lietuvai. Ta karšta meilė vedė Lietuvą į iš anksto pralaimimą karą, aukojant savo gyvybę.

Sunku suskaičiuoti kiek kovotojų žuvo šiame kare, kiek pateko į kalėjimus, lagerius, tremtis.

Šitą gyvenančią kartą pasiekė gyvųjų žmonių pasakojimai. Bet ar pakankamai mes paliekame įrašytą medžiagą ateinančioms kartoms?

Niekas neparašė romano apie šitą didvyrišką karą. Nebeliko rašytojų. Priešai pasistengė, kad neliktų net šaknų iš kurių atželtų nauja karta rašytojų.

Būdamas 14 metų patekau Utenos KGB požemyje po budelio kojom. …ant cemento grindų paguldytas kniūbsčias, ant „letenėlių”, prispaustų kareiviškais batais. Budelis storu kabeliu “tiešyjasi“ šniodamas per nuogą nugarą (tai nebuvo pati žiauriausia kankynė). Tada prisiekiau: kai užaugsiu, tapsiu rašytoju, parašysiu knygą.

Užaugau Sibire, rašytoju tapau 1999 m. Išleidau romaną “Karklų Rožės“ (leidykla „Alma littera“.) Tikėjausi, kad pasipils romanai, panašūs į daugiatomį “Tichij Don“.

Nepasipylė, tačiau tokio romano tauta laukė.

Utenoje per spektaklį pagal mano romaną “Verksmo vieta“ žmonės  bučiavo mane, dėkojo. Bet Lietuva  „susiraukusi” tylėjo. O galėjo tai būti  naujos Lietuvos rašytojų kartos gimimo pradžia.

Pasiturinčių žmonių prašiau materialinės paramos, rūpėjo paskleisti po pasaulį žinią apie mažai žinomą  lietuvių kovą po karo.

Veltui, net Valstybė nepadėjo.

Juodžiausiais laikais Lietuva turėjo tokį rašytoją J. Baltušį.

O ar žinote, koks yra šių laikų rašytojas?

Aš nežinau. Bet Prezidentūra išrinko geriausią ko  KGB siūlais apraizgytą knygą M. Ivaškevičiaus “Žali“.

Labai gaila tokio žeminančio išėjusių ir  išeinančių į Amžinybę partizanų prisiminimo.

Vis tik visam pasauliui yra išleista knyga “The Willow Roses“.

P.S. Mano romanų redaktorė šviesaus atminimo Sigita Papečkienė prasitarė: “buvo nuobodus laikmetis “senis po laikrodžiu“, kai rašytojai neaiškiai mykė, bijodami pasakyti tai, ką norėjo. Aš laukiau rašytojo. ..“.

Knygą “The Willow Roses“ po pasaulį platina į kompanija “Amazon“

Ją galima įsigyti  “info@pasauliospalvos.lt

Autorius yra J.  Žemaitės premijos laureatas

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Reklama

Susiję straipsniai

Marius Kundrotas. Ką atskleidžia Petro Gražulio byla?

Artėja atomazga žinomo Lietuvos politiko, sovietmečio rezistento, ilgamečio Seimo nario, o dabar – europarlamentaro Petro Gražulio byloje. Už...

Vidmantas Valiušaitis. Pastangos klastoti Lietuvos istoriją dabar yra aktyvios kaip niekada anksčiau

„Lietuviai kitas baltų gentis aplenkė tuo, kad spėjo sukurti savo galingą valstybę“, – rašo prof. Zigmas Zinkevičius savo...

Karas Ukrainoje. Tūkstantis du šimtai trisdešimtoji (liepos 7) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė Naktį agresorius Ukrainos teritoriją atakavo 101 įvairių tipų atakos dronais ir dronais-masalais. Ukrainiečiai teigia numušę...

Janina Survilaitė: Kokių rašytojų reikia mūsų šaliai?

Tokiu klausimu savo straipsnį pradeda Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė p. Birutė Jonuškaitė – talentinga tautos rašytoja, jausminga lietuvių...