spot_img
2026-01-28, Trečiadienis
Tautos Forumas

Revoliucija neįgaliųjų netenkina

Aida Valinskienė

Neįgaliųjų organizacijos palaiko Seimo iniciatyvą keisti socialinių įmonių teisinį reguliavimą ir ragina daryti tai kuo greičiau, nes dabar galiojantis modelis yra neefektyvus, reikalauja dešimčių milijonų eurų kasmet, o paliečia tik menką dalį žmonių, turinčių lengvą negalią, ir daugiausia naudos iš jo gauna ne neįgalieji, o pačios socialinės įmonės.

photo_for_gallery_1_27316243
Henrika Varnienė. Stasio Žumbio nuotr.

Kaip „Vakaro žinioms“ teigė Lietuvos neįgaliųjų forumo administracijos direktorė Henrika Varnienė, socialinių įmonių teisinio reguliavimo pakeitimai yra būtini.




„Socialinių įmonių kūrimąsi būtina stabdyti, nes dabar licencijos dalinamos į kairę ir į dešinę, – sako H.Varnienė. – Socialinių įmonių finansavimas išaugo jau iki 30 mln. eurų šiems metams. Tai yra milžiniški pinigai. Kuo ilgiau delsiama, tuo blogiau valstybei – tai piniginis momentas. Tačiau kur kas svarbiau, kad dabartinė sistema paliečia tik labai nedidelę grupelę žmonių, ir tik turinčių lengvą negalią.“

Neįgaliųjų organizacijos mano, kad socialinės įmonės, gaunančios paramą iš valstybės biudžeto, turėtų likti, tačiau jos turėtų įdarbinti pačią sunkiausią negalią turinčius žmones, kurie kitaip darbo tikrai niekada neras arba kuriuos įdarbinti paprastoms įmonėms būtų labai brangu. Tokių žmonių tarp neįgaliųjų yra apie 10 proc.

Tačiau šiuo metu iš 7 tūkst. socialinėse įmonėse įdarbintų neįgaliųjų dauguma turi lengvą negalią. Maždaug pusė jų dirba valymo sektoriuje. Tai reiškia, kad darbo užmokestį valytojų įmonėms sumoka valstybė. Negana to, tokioms įmonėms lengviau konkuruoti viešuosiuose pirkimuose, o tada valstybė joms dar kartą moka už įvairių ministerijų ir institucijų valymą. Taip sistema tampa labai brangi.

„Kitas dalykas – turi būti kuo greičiau inicijuotos Užimtumo įstatymo pataisos, kad atsirastų alternatyvios pagalbos neįgaliesiems priemonės, apie kurias mes kalbame jau bene 10 metų. Lietuvoje negalią turinčių žmonių užimtumas tesiekia 27 proc., o Europos vidurkis – daugiau nei 40 proc.“, – sako H.Varnienė.

Anot jos, egzistuoja gerokai efektyvesnės, pagalbos priemonės norintiems dirbti neįgaliesiems, jas tereikia numatyti Užimtumo įstatyme. Jos kainuotų tikrai mažiau nei tai, kiek dabar valstybei kainuoja socialinės įmonės.

Respublika

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Vladimiras Laučius. Vėl – naujas pasaulis, nauja epocha?

Kiekvieną kartą, kai svarbūs pasaulio politikos reiškiniai, įvykiai ar procesai neįsipaišo į įprasto pasaulėvaizdžio rėmus, imama garsiai šaukti,...

Tautos forumo tribūna: Trumpas prieš globalistus – kodėl Rytų Europa Vašingtoną supranta geriau nei Vakarai. Kur link krypsta Lietuva?

Jonas Nedzveckas Kanados ministras pirmininkas Markas Carney sausio 15 d., susitikęs su Kinijos premjeru Li Qiangu, teigiamai įvertino Kanados...

Prof. dr. Liudvika Meškauskaitė. Apie LRT krizę: kas, kodėl ir kaip (II dalis)

Visuomeninio transliuotojo teisinio statuso ypatumai LRT krizės kontekste LRT nėra tiesiogiai paminėta Konstitucijoje, tačiau visuomeninio transliuotojo samprata yra glaudžiai...

Prof. Algis Krupavičius. Protestai ir demokratinė diskusija: kur eina Lietuva?

Demokratinėse visuomenėse protestas yra teisėta ir svarbi politinės raiškos forma. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau matoma, kaip protestai...