Reikalavimas stabdyti nepriklausomos nacionalinės žiniasklaidos naikinimą

Nacionalinis susivienijimas (NS) pareikalavo Kultūros ministrą S.Kairį ir Medijų rėmimo fondo tarybą  stabdyti nepriklausomos nacionalinės žiniasklaidos naikinimą.

Tokiu pavadinimu balandžio 4 d. išplatintame reikalavime Seimo Kultūros komitetui, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, Respublikos Kultūros ministrui, Medijų rėmimo fondui ir Lietuvos žurnalistų sąjungai NS paviešino dėmesį į dabartinės valdžios siekį finansinio spaudimo priemonėmis sunaikinti jai neparankią žinaisklaidą.

Atsižvelgiant į tai, kad šalies valdžios sprendimais yra sistemingai grobstomos ir švaistomos valstybės biudžeto lėšos („BaltCap Infrastructure Fund“) atstovo pavogti 40 mln. eurų bei šimtų milijonų eurų reikalaujanti nacionaline gėda tapusi permanentinė sostinės stadiono statyba, išlaikoma daugybė perteklinių viešųjų administruojančių ir mokesčių mokėtojų lėšomis parazituojančių visuomenės ideologinį indoktrinavimą bei kontrolę vykdančių įstaigų ir kt.), 5 mln. eurų suma skirta visai šalies žiniasklaidai remti atrodo apgailėtina ir yra neginčijama paramos žiniasklaidai parodija,- rašoma minėtame reikalavime.

Daugybė nacionalinių ir regioninės žiniasklaidos leidinių bei portalų įsteigus naują darinį – Medijų rėmimo fondą, atsidūrė prie bankroto ribos.

Paaiškėjo, kad Medijų rėmimo fondo steigimo tikrasis tikslas buvo ne pagerinti žmonių informavimo ir žodžio laisvės būklę, o tik dar labiau suvaržyti nepriklausomų mažųjų redakcijų, viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklą, finansinio spaudimo priemonėmis apribojant laisvę reikšti valdžią kritikuojančią ir jai neparankią nuomonę.

Šiuos teiginius  patvirtina minėto fondo paskelbtos 2024 metų žiniasklaidos programų finansavimo taisyklių sąlygos, kuriose nėra vietos smulkiesiems viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams, mažosioms redakcijoms bei smulkiai nepriklausomai žiniasklaidai, nes iš jos reikalaujama turėti atitinkamą darbuotojų skaičių ir netgi reklamos apimtis.

Fondo rėmimo taisyklės buvo rengiamos ir jų derinamos neviešai, jas patvirtino Kultrūos ministras, o šiuo metu vykstant Medijų fondo vadovo pasitarimams su medijų atstovais, kultūros žiniasklaidos atstovai į posėdžius neįleidžiami.

Tokia Medijų rėmimo fondo veikla ir jo patvirtintos taisyklės yra  diskriminuojančios. Jos pažeidžia konstitucinį piliečių lygybės principą, Lygių galimybių įstatymą ir kitus teisės aktus.

Būtent dėl šio diskriminuojančio Medijų rėmimo fondo reikalavimo šimtus tūkstančius skaitytojų turintys ir šviečiamaisiais tikslais veikiantys nacionaliniai bei regioniniai internetiniai portalai pagal Taisykles niekada negaus valstybės paramos, kad ir kokie populiarūs jie būtų arba kiek daug skaitytojų jie beturėtų.

Vien Taisyklės paneigia netgi Fondo tikslus – „siekti žiniasklaidos pliuralizmo, nuomonių ir tautinių kultūrų įvairovės, socialiai reikšmingos, kultūrą skatinančios informacijos prieinamumo visuomenėje...“, nes jos suponuoja viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams priešingą tikslą – ne didinti pliuralizmo ir nuomonių įvairovę, informacijos vartotojų skaičių, o stebėti, kad redakcijose dirbtų atitinkamas etatinių darbuotojų skaičius. Tačiau tai prieštarauja racionalumo kriterijams.

Tokia padėtis yra teisiškai nepriimtina ir netoleruotina. Todėl Nacionalinis susivienijimas pareikalavo:

• Kultūros ministrą S.Kairį ir Medijų rėmimo fondo tarybą atšaukti ir papildyti žiniasklaidos programų finansavimo taisykles sąlygomis, kurios nediskriminuotų smulkiosios žiniasklaidos ir mažųjų redakcijų.
• Medijų rėmimo fondo tarybą paviešinti žiniasklaidos programų finansavimo Taisykles rengusius asmenis ir įpareigoti juos deklaruoti savo privačius ir viešus interesus;
• Medijų rėmimo fondą surengti papildomus konkursus ir kviesti viešosios informacijos rengėjus bei skleidėjus teikti paraiškas finansinei paramai 2024 metais gauti.

NS paragino mažuosius viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus vienytis į asociaciją, kuri gintų jų interesus valdžios ir valstybės institucijose, nes piliečių laisvės, tarp jų ir medijų veikimo laisvė, nėra valdžios labdara – ją reikia išsikovoti ir ginti.

Visas reikalavimas žemiau

Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetui
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai
Lietuvos Respublikos Kultūros ministrui
Medijų rėmimo fondui
Lietuvos žurnalistų sąjungai
Kopijos:
Lietuvos Respublikos Prezidentui
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Žiniasklaidai

POLITINĖS PARTIJOS NACIONALINIS SUSIVIENIJIMAS
REIKALAVIMAS

Stabdyti nepriklausomos nacionalinės žiniasklaidos naikinimą

2024 m. balandžio 4 d.
Vilnius

Lietuvos šalies žiniasklaidos darbuotojai ir visuomenė dėjo viltis, kad panaikinus Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, o jo vietoje įsteigus naują Medijų rėmimo fondą, nepriklausomos nacionalinės ir regioninės žiniasklaidos materialinė padėtis pagerės, kartu šalyje išsiplės piliečių žodžio, nuomonių ir įsitikinimų sklaidos laisvė.

Bet naujoji 2024 metų žiniasklaidos finansavimo tvarka atskleidė faktą, kad pakeistas juridinio subjekto pavadinimas iš esmės nieko nepakeitė, o medijų būklė, atitinkamai ir informacijos sklaidos laisvė, šalyje tik pablogėjo:

Pirmiausia, visai šalies žiniasklaidai remti yra skirti vos 5 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, kad šalies valdžios sprendimais yra sistemingai grobstomos ir švaistomos valstybės biudžeto lėšos („BaltCap Infrastructure Fund“) atstovo pavogti 40 mln. eurų bei šimtų milijonų eurų reikalaujanti nacionaline gėda tapusi permanentinė sostinės stadiono statyba, išlaikoma daugybė perteklinių viešųjų administruojančių ir mokesčių mokėtojų lėšomis parazituojančių visuomenės ideologinį indoktrinavimą bei kontrolę vykdančių įstaigų ir kt.), 5 mln. eurų suma šiame kontekste atrodo apgailėtina ir yra neginčijama paramos žiniasklaidai parodija.

Neatsitiktinai metų pradžioje, nesulaukęs valstybės paramos, beveik šešis dešimtmečius gyvavęs „Kultūros barų“ žurnalas paskelbė priverstas nutraukti veiklą ir užsidaryti (klausimas dėl veiklos nutraukimo tebėra aktualus). Daugybė nacionalinių ir regioninės žiniasklaidos leidinių bei portalų minėtam naujam dariniui (Medijų rėmimo fondui) pradėjus veikti, atsidūrė prie bankroto ribos.

Antra, paaiškėjo, kad Medijų rėmimo fondo steigimo tikrasis tikslas buvo ne pagerinti žmonių informavimo ir žodžio laisvės būklę, o tik dar labiau suvaržyti nepriklausomų mažųjų redakcijų, viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklą, finansinio spaudimo priemonėmis apribojant laisvę reikšti valdžią kritikuojančią ir jai neparankią nuomonę.

Šiuos teiginius patvirtina minėto fondo paskelbtos 2024 metų žiniasklaidos programų finansavimo taisyklių sąlygos. Jomis sudaromos valstybės paramai gauti neįveikiamos kliūtys smulkiesiems viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams, mažosioms redakcijoms bei smulkiai nepriklausomai žiniasklaidai. Pvz., Medijų rėmimo fondo paskelbtos 2024 metų žiniasklaidos ir periodinių leidinių programų finansavimo sąlygose nustatyta, jog bus finansuojami tik tokie kultūros periodiniai leidiniai, kurių redakcijose dirba ne mažiau, kaip 2 etatiniai darbuotojai, veiklą vykdo ne mažiau, kaip 5 metus, išleidžia ne mažiau, kaip 5 leidinio numerius, o reklamos apimtis leidinyje sudaro ≤ 20 proc.

Analogiškai finansavimą pagal minėtas taisykles gali gauti regioninės žiniasklaidos redakcijos, jeigu jose dirba ne mažiau kaip 2 etatiniai darbuotojai. Naujienų, tiriamosios ir šviečiamosios žurnalistikos programai finansuoti keliama sąlyga – kad redakcijoje dirbtų ne mažiau kaip 3 etatiniai darbuotojai ir kt.

Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas taisykles sudarė Medijų rėmimo fonde įsitaisiusi grupė žmonių, o Taisykles patvirtino Kultūros ministras Simonas Kairys.

Trečia, šiomis dienomis periodinių leidinių asociacijos nariai ir kiti kultūros leidiniai kreipėsi į Kultūros ministrą ir Medijų rėmimo fondo vadovą dėl per Medijų rėmimo fondo konkurso sąlygas sukuriamų prielaidų iškreiptai ir nesąžiningai konkurencijai. Ministras ir Fondo vadovas buvo informuoti, kad fondo rėmimo taisyklės ir jų derinimas su Kultūros ministerija nebuvo viešas – daugelis apie tai nežinojo, o į pastabas tų žiniasklaidos atstovų, kurie žinojo, rengiant galutinį taisyklių variantą, nebuvo atsižvelgta.

Ministrui ir Fondo vadovui buvo pareikšta, kad šiuo metu vykstant Medijų fondo vadovo pasitarimams su medijų atstovais, kultūros žiniasklaidos atstovai į posėdžius neįleidžiami (1). Pastarųjų nuomone, realiai daugiau nei pusė Kultūros periodikos asociacijos narių praktiškai neatitinka konkurso sąlygų.

Tokia Medijų rėmimo fondo veikla ir jo patvirtintos taisyklės yra akivaizdžiai diskriminuojančios. Jos pažeidžia konstitucinį piliečių lygybės principą (Konstitucijos 29 str.), Lygių galimybių įstatymą ir kitus teisės aktus, nes skirstant šalies mokesčių mokėtojų lėšas visuomenės informavimui, lemiamas kriterijus yra ne kokybiškas informacijos teikimas, t. y. informavimo priemonės viešosios paslaugos kokybė, šios informacijos vartotojų skaičius, o skurdi viešosios paslaugos teikėjo (redakcijos) ekonominė padėtis arba Fondui nepriimtina mažųjų redakcijų darbo organizavimo tvarka – pastarosios nėra įdarbinusios Taisyklėse reikalaujamų 2-3 etatinių darbuotojų, o savo veiklą organizuoja sutartiniais pagrindais.

Būtent dėl šio diskriminuojančio Medijų rėmimo fondo reikalavimo šimtus tūkstančius skaitytojų turintys ir šviečiamaisiais tikslais veikiantys nacionaliniai bei regioniniai internetiniai portalai (pvz., Propatria.lt; Alkas.lt; Pozicija.org‚ Tiesos.lt, Nyksciai.lt, Utenis.lt ir kt.) pagal Taisykles niekada negaus valstybės paramos, kad ir kokie populiarūs jie būtų arba kiek daug skaitytojų jie beturėtų.

Tokiu būdu vien Taisyklės paneigia netgi Fondo tikslus – „siekti žiniasklaidos pliuralizmo, nuomonių ir tautinių kultūrų įvairovės, socialiai reikšmingos, kultūrą skatinančios informacijos prieinamumo visuomenėje…“, nes jos suponuoja viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams priešingą tikslą – ne didinti pliuralizmo ir nuomonių įvairovę, informacijos vartotojų skaičių, o stebėti, kad redakcijose dirbtų atitinkamas etatinių darbuotojų skaičius. Tačiau tai prieštarauja racionalumo kriterijams.

Kaip minėta, Fondo rėmimo taisykles tvirtina Kultūros ministras. Tačiau tokia padėtis, kai vienasmenis valstybės institucijos tarnautojas reguliuoja žodžio ir informacijos sklaidos laisvę demokratinėje valstybėje, yra teisiškai nepriimtina ir netoleruotina.

Todėl Nacionalinis susivienijimas reikalauja:

1. Lietuvos Respublikos Kultūros ministrą S.Kairį ir Medijų rėmimo fondo tarybą atšaukti ir papildyti žiniasklaidos programų finansavimo taisykles sąlygomis, kurios nediskriminuotų smulkiosios žiniasklaidos ir mažųjų redakcijų, leidžiant taip pat ir labdaros pagrindais veikiantiems viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams dalyvauti konkuruojant nuomonių ir tautinių kultūrų įvairovės sklaidoje, skatinant informacijos prieinamumą visuomenėje.

2. Medijų rėmimo fondo tarybą paviešinti žiniasklaidos programų finansavimo Taisykles rengusius asmenis ir įpareigoti juos deklaruoti savo privačius ir viešus interesus bei pagrįsti ir paaiškinti Taisyklių nustatymo principus, motyvus, tikslus Fondo paskirties ir misijos įgyvendinimo efektyvumo požiūriu.

3. Medijų rėmimo fondą surengti papildomus konkursus ir kviesti viešosios informacijos rengėjus bei skleidėjus teikti paraiškas finansinei paramai 2024 metais gauti.

Raginame mažuosius viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus vienytis į asociaciją, kuri parengtų reikiamas įstatymų pataisas, teiktų jų projektus įstatymų leidžiamosios institucijos atstovams, o kartu gintų mažųjų viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų interesus valdžios ir valstybės institucijose, nes piliečių laisvės, tarp jų ir medijų veikimo laisvė, nėra valdžios labdara – ją reikia išsikovoti ir ginti.

Nacionalinio susivienijimo valdyba

1. www.lrt.lt