Rasa Čepaitienė. Švelnių prisilietimų menas
Vakar kalbėjau su vienu išmintingu žmogumi, kuris dažnai paberia originalių ir netikėtų įžvalgų. Sako: susimąsčiau, ką daryčiau rusijos valdžios vietoje, norėdamas sunaikinti lietuvius, jeigu negalėčiau to padaryti tiesiogiai, ginklu, dėl NATO skydo? Koks būtų efektyviausias būdas, kurio nieks neįtartų ir net nepastebėtų? Finansuočiau partijos, propaguojančios narkotikų naudą ir siekiančios žūtbūt juos įteisinti, įkūrimą ir visokeriopą palaikymą.
Yra išsiaiškinta, kad rusai diplomatiniais lėktuvais, kurių netikrina, gabena dideles siuntas narkotikų iš Venesuelos – didžiausio pasaulyje jų gamintojo ir eksportuotojo. Kodėl tad nedidelio jų kiekio nemestelti čia, paplatinimui?
Dalis rusų narkopinigų galėtų būti panaudota ir plataus dylerių tinklo kūrimui, policijos „stogo“ pirkimui, ypač – agitacijai ir propagandai vaikų ir jaunimo tarpe bei didžiojoje žiniasklaidoje ir tarp vadinamų įtakotukų, koks tai gėris ir pažanga! Ypač platinama per „nekenksmingas“ elektronines cigaretes. Žodžiu, fiziškai bei dvasiškai luošink jaunimą – tautos ateitį, ir rankas trink!
Nuo savęs pridėčiau, kad šalia narkotikų ta partija, kartu su kitomis, šitokia didžia pažanga užsikrėtusiomis, dar galėtų jaukti visų protus, aiškindama, koks gėris, progresas ir nuostabumas yra nebesusivokti savo kelnaičių turinyje, nebežinoti, kurios lyties – tos pačios ar priešingos – asmenys traukia, nebesusigaudyti, kas yra šeima ir iš kur atsiranda vaikai. Ir propaguoti visų, pradedant mažamečiais, teisę eksperimentuoti su savo ir kitų kūnais seksualumo srityje be ribų, kiek tik fantazija leis.
O visa tą mirties kultūros ir bet kokių iškrypimų toleravimo bakchanaliją, norėdamas paspartinti tos tautos sunaikinimą, užviršuočiau nuolatiniu skaldymu, visuotiniu įtarinėjimu darbui mums, skirtingų kartų tarpusavio pjudymu, kad tik sukaupta ilgametė tautos patirtis ir išmintis nustotų būti perduodama.
Taip pat užsiimčiau nuolatiniu istorinių kalčių ir nepilnavertiškumo kompleksų primetimu bei diegimu, dėl ko lietuviai dar mažiau norėtų būti savimi ir dar greičiau nutaustų bei nyktų.
Žodžiu, toks turėtų būti planas, jeigu šio uždavinio imtųsi putino aplinka ir jos čia aktyvuoti agentai. Bet, laimei, mus išmintingai ir budriai valdo „pati patriotiškiausia“ ir „geriausia, kas galėjo nutikti“ valdžia, tad putinistai čia nepraeis! 
P. S. Viktoro Pelevino romane „Lengvų prisilietimų menas“ keliama versija, kad genderizmo idėją ir programą Vakarams pamėtėjo KGB teisių paveldėtoja FSB.
Autorė yra humanitarinių mokslų daktarė, kultūros istorikė, vyresnioji mokslo darbuotoja.
