Ramūnas Karbauskis. Valdantiesiems nepavyko prastumti narkotikų dekriminalizavimo, homoseksualų šeimų įteisinimo, Stambulo konvencijos ratifikavimo, tačiau ir vėl grasinama pokyčiais

Seimo pavasario sesija baigta, bet „pokyčiais po pokyčių“ ir vėl grasinama.

Po nepavykusių bandymų prastumti buldozeriu, valdančiųjų „darbai“, nusikėlė rudeniui. Kol kas galima lengviau atsidusti, nes pavasario sesija baigėsi be pokyčių, kurių visuomenė visiškai nenori.

Nepavyko valdantiesiems prastumti narkotikų dekriminalizavimo, homoseksualų šeimų įteisinimo, Stambulo konvencijos ratifikavimo.

Buvo ir konservatorių noras sau palankiai susikurti rinkimų sistemą: atsisakyti vienmandačių, Prezidentą rinkti Seime. Žadėjo ir atšaukti mūsų „draudimus“ – ilginti prekybos alkoholiu laiką, leisti alkoholį vėl pardavinėti vos sulaukusiems 18 metų.




Projektas buvo registruotas, bet, panašu, kad pačių valdančiųjų palaikymo nesuras. Vakar jų gretose atsirado ir užregistruotas pasiūlymas iš viso uždrausti prekybą alkoholiu sekmadienį.

Pozicijai „užsižaidus“ su skambiais projektais ir formuojant Seimo darbotvarkes Laisvės partijos „pokyčiai po pokyčių“ principu, liko nenuveikti būtiniausi darbai. Tai pripažino ir pati I. Šimonytė. Paminėdama jų dalį, pirštu bedė ir į ekonomikos ir inovacijų ministeriją.

Panašu, jog nesutarimai valdančiųjų tarpe gilėja. Nenustebčiau, jei rudens sesijoje matysime ir aštresnių pasisakymų, o gal ir veiksmų. Nes Laisvės partija jau kaip ir atliko savo vaidmenį – su savo projektais puikiai nukreipė visuomenės dėmesį nuo betvarkės sveikatos sistemoje, stringančios vakcinacijos ir revakcinacijos (kitos valstybės jau turi aiškumą), „neliečiamųjų“ grįžimo į energetikos sektorių, savų susodinimus į reikiamus postus, milžiniškai kylančias energijos kainas, kurias žmonės pajus, kai prasidės šildymo sezonas.

Po pokyčių priedanga liko apgauti ir mokytojai, kuriems konservatorių ir liberalų valdžia nerado pinigų numatytoms išeitinėms. Kur dingo valdžios žadėtas atstatyti mokytojo profesijos prestižas?

Prieš rinkimus buvo deklaruota, kad švietimas bus pagrindinis prioritetas, tačiau nacionalinis susitarimas dėl švietimo ateities iki šiol nepasirašytas, tekstas per pavasario sesiją neparengtas, bet spėta suplanuoti šimtus milijonų eurų Tūkstantmečio mokykloms, kurios su visu finansavimu galimai pateks į Landsbergių verslo tinklą. Nespręstas ir moksleivių grąžinimo į mokyklas klausimas. Jis nusikėlė rudeniui, be aiškesnės vizijos, kaip tai vyks.

Apgautas liko ir verslas, ypač smulkusis, o valdančiųjų nesusitvarkymą su parama vainikavo nekontroliuojama situacija, kai keletas verslininkų tuo pasinaudojo.

Apgauti ir žmonės, kurie tikisi, kad ši valdžia, jei užkups dar viena pandemijos banga rudenį, bus pasiruošusi. Į kadencijos pabaigą nukeltas infekcinių ligų klasterio sukūrimas, kas būtų padėję pasiruošti rudeniui ir galimoms naujoms COVID-19 bangoms. Bet valdantiesiems pakako laiko atšaukti dalį mūsų sprendimų farmacijos srityje.

Neabejoju, kad farmacininkai džiaugiasi, jog vaistų kainynas bus tvirtinamas ne keturis kartus, kaip įvedėme, o tik du kartus per metus – mūsų rinka į kainų mažėjimus Europoje reaguos lėčiau, tad ir farmacijos verslui vaistų kainas mažinti Lietuvoje teks ne taip greitai.

Valdantieji sudarė sąlygas vaistinėse siūlyti įsigyti brangiausius vaistus, o ir vaistininkas su aukštuoju išsilavinimu nebūtinai aptarnaus klientus. Tą galės padaryti farmakotechnikai baigę kolegijas. Nors toks valdančiųjų sprendimas prieštarauja ES teisei, tačiau jis ypač palankus vaistinių tinkamas – farmakotechnikams tenka mokėti mažesnę algą, tad vaistinių tinklams lieka didesnis pelnas.

Vertinant bendriau, stigo socialinio jautrumo, įsiklausymo į žmonių nuomones, gebėjimo išklausyti kitaip mąstančius, neišvadinant jų „kaimiečiais“ ar „iš pievų“. Nebuvo ir pažadėtosios naujos politinės kultūros. Vien ko verti valdančiųjų bandymai išmesti Prezidentą iš Europos Vadovų Tarybos. Tiesa, dabar ir šitas klausimas, kaip „nebaigtas“ ir „labai svarbus“, pasak valdančiųjų, nukeltas rudeniui.

Tad rudens sesijos darbų programa kaip ir aiški: tolesnis kerštas Prezidentui, „svarbių“ (gal tiksliau – radikalių ir kėlusių skandalus) pavasario sesijos „klausimų“ sprendimas rudenį ir valstybės biudžeto tvirtinimas. Apie jį valdantieji dar nekalba. Tačiau vakar Seimo Pirmininkė jau prabilo apie mokestinę reformą Seimo rudens sesijos metu.

Norėčiau tikėti, bet tuo tikrai netikiu, kad nedidins mokestinės naštos žmonėms, jau ir taip iškankintiems karantino uždarymų. Nors pirmosios kregždės – tai vienur, tai kitur žiniasklaidoje nutekantys dokumentai, rodo, kad mokesčiai bus didesni. Kelis kartus gali augti ir automobilių registracijos mokestis, kas labiausiai paliestų mūsų regionus ir žemesnes pajamas gaunančius asmenis, kurie negali sau leisti įsigyti naujo automobilio.

LVŽS frakcija Seime buvo konstruktyvi opozicija, gaila, kad siūlytiems alternatyviems projektams, pavyzdžiui, narkotikų dekriminalizavimo alternatyvai, valdantieji nepritarė net pateikimo stadijoje, taip užkirsdami kelią diskusijai Seime, kas rodo, kad valdančiųjų interesas – suteikti neribojamą laisvę narkotikų prekeiviams, kurie be gailesčio žudys mūsų vaikus.

Gal vasara leis kažkiek žmonėms pailsėti nuo šios valdžios keliamo chaoso, begalinio tyčiojimosi… Bėda tik tame, kad ši beprotybė grįš rudenį…

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Kastytis Braziulis. Valstybėje sukurti saugikliai, kad pilietinės visuomenės balsas neturėtų realios galios

Vakar su rimtais vyrais rimtai diskutavome apie mūsų rinkėjų abejingumą, nusivylimą, nesidomėjimą politika ir apskritai viskuo, kas vyksta...

Jonas Vaiškūnas. Jei nepatinka šūkis – plėšk? Kokią žinią siunčia prokuratūra?

Kovo 11-ąją Vilniuje, ant pėsčiųjų tilto į Vingio parką, grupė jaunų žmonių šventė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Jie...

Jonas Vaiškūnas. Konstitucijos dieną – ar valdžia Lietuvoje iš tiesų priklauso Tautai?

Prieš 34 metus, 1992 m. spalio 25-ąją, Lietuvos piliečiai referendumu priėmė Konstituciją. Tai buvo ne vien svarbiausio valstybės...

Zita Šličytė: Konstitucijos nukryžiavimas 

Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. liepos 18 d. priėmė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą,...