Ramūnas Aušrotas. Už deklaruojamos pagalbos persekiojamiems Baltarusijos žmonėms stovi dideli lobistiniai interesai

Liberalų lyderė davė suprasti, jog nekontroliuojamos masinės darbo jėgos migracijos iš Baltarusijos nestabdys. Neva, Baltarusijos milicijos majoro atvejai yra pavieniai, o į Lietuvą plūstantys žmonės gelbstisi nuo A. Lukašenkos persekiojimo.

Gerbiama Seimo pirmininke, nereikia sąmoningai maišyti dalykų. Dauguma iš Baltarusijos atvykstančių į Lietuvą yra eilinė darbo jėga, o ne pabėgėliai. Jiems išduodama darbo viza, o ne suteikiamas pabėgėlio statusas.

Iš tiesų už šios deklaruojamos pagalbos persekiojamiems Baltarusijos žmonėms stovi dideli lobistiniai interesai. Atsivežti pigią darbo jėgą iš Baltarusijos yra kur kas pigiau, negu konkuruoti dėl darbuotojo lietuvio su Švedija ar Norvegija. Juo labiau, kad valstybė dar primoka už šią procedūrą. O ir darbuotojas iš Baltarusijos nepasiskųs Darbo inspekcijai ar VMI dėl netinkamų darbo sąlygų ar mažesnio, nei žadėto atlyginimo.




Beje, tokį darbuotoją yra galima parduoti į Švediją, jo darbą apiforminant kaip komandiruotę, o skirtumą tarp lietuviško ir švediško užmokesčio įsidėti į kišenę. 2022 m. pavasarį Seimo priimtos Užimtumo įstatymo pataisos sudaro palankias sąlygas kvalifikuotą ir pigią darbo jėgą ne tik importuoti, bet ir eksportuoti. Taigi, galimybių spekuliavimui darbo jėga su 2022 m. priimtais Užsieniečių teisinės padėties ir Užimtumo įstatymo pakeitimais, yra daugiau negu pakankamai (apie tai rašiau dar 2022 m pavasarį).

Koks darbdavys rinksis investuoti į kvalifikacijos neturintį, motyvacijos dirbti stokojantį ar priklausomybių turintį lietuvį, jei galima pigios darbo jėgos atsivežti iš užsienio? Teisingai, joks.

Lietuvos valdžia turi nepataikauti verslo interesams, o rūpintis, kad lietuviai dirbtų Lietuvoje, o išvykę iš jos – į ją sugrįžtų. Taip, tai kainuoja, tačiau jei norime turėti Lietuvą su lietuviais, o ne tiesiog teritoriją su internacionaline darbo jėga, verta į tai investuoti.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Prof. dr. Liudvika Meškauskaitė. Apie žodžio laisvės sampratą, dezinformaciją ir cenzūrą (I dalis)

Žodžio laisvės samprata istoriniame kontekste Žodžio laisvę neužtenka vien įrašyti į Konstituciją ar įstatymus, ją būtina užtikrinti kiekvieną dieną...

S. Skvernelis: tai, kas su manimi vyksta, atrodo kaip siurrealizmas

https://www.youtube.com/watch?v=RNQDIW6X4dY Asmuo, kurio atžvilgiu tokie procesai taikomi, dažnai to net nežino ir negali nei skųsti, nei ginti savo...

Saugumo ekspertas: Jie mato viską, net tavo žinutes!

https://www.youtube.com/watch?v=DLIXh5gVlkM Mūsų klausosi ne tik telefonas, televizorius, robotas siurblys, bet ir lygintuvas? Kodėl pokalbis apie batus virsta reklama...

Zita Šličytė: Konstitucijos nukryžiavimas 

Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. liepos 18 d. priėmė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą,...