Ramūnas Aušrotas. Kur ministerijos ir vaiko teisių apsaugos reformos indėlis?
Iš Informatikos ir statistikos departamento prie VRM paruoštos Nusikalstamų veikų prieš vaikus statistinių rodiklių analizės.
Duomenys leidžia analizuoti situaciją ir tendencijas iki Vaiko teisių apsaugos reformos.
Nusikalstamos veikos, nuo kurių nukentėjo vaikai (2008–2017 m.)
Akivaizdu, kad tiek kalbant apie nužudymų (neišsiiriant tų, kurie padaryti artimoje aplinkoje) statistiką, šis rodiklis SVYRUOJA (2013, 2015 – buvo užregistruota mažiausiai -3, o 2017 – vėl turime 8).
Kalbant apie sunkų sveikatos sutrikdymą vaikui – yra panašiai: nuo 14 (2008), iki 3 (2012), tada 8 (2016) ir 7 (2017).
Kalbant apie nesunkius sveikatos sutrikdymus, jų SUMAŽĖJO: nuo 372 (2008) iki 91 (2015), po to nežymiai pakilo 127 (2016), 125 (2017).
Kalbant apie fizinio skausmo sukėlimą, jų nuo 2008 iki 2013 buvo užregistruota DVIGUBAI DAUGIAU. Tai nereiškia, kad buvo pradėta smurtauti daugiau, tai greičiau reiškia, kad šiuo laikotarpiu įvyko visuomenės persiorientavimas smurto suvokime, kas įtakojo ir didesnį pranešimų apie padarytą nusikaltimą skaičius.
Rodiklis dvigubai padidėjo 2017 m (nuo 1100 atvejų 2016 iki 1915 atvejų 2017), tai sietina su Smurto artimoje aplinkoje įstatymo įsigaliojimu ir jo įvesta platesne fizinio smurto apibrėžtimi ir to kriminalizacija.
O čia iš analizės:
“Nuo tėvų nukentėjo 965 vaikai (t. y. 26,6 proc., arba KETVIRTADALIS visų nukentėjusiųjų), nuo patėvių ar įtėvių – 262 vaikai (t. y. 7,2 proc.), nuo globėjų – 18 vaikų, nuo artimųjų ir giminaičių – 49 vaikai, nuo pedagogų – 15 vaikų.
Pastarųjų metų nukentėjusiųjų nuo tėvų skaičiaus išaugimas sietinas su tuo, kad, palyginti su 2010 m., pastebimai padaugėjo vaikų, kurie nukentėjo nuo fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, ir išaugo nukentėjusių nuo vengimo išlaikyti vaikus skaičius.
Lyginant 2008–2017 m. duomenis, matyti, kad (nuo 37 iki 11 atvejų) SUMAŽĖJO dėl nusikalstamos veikos žuvusių vaikų skaičius.
KLAUSIMAS: KUR ČIA SADM IR JOS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS REFORMOS INDĖLIS???
Būkime biedni, bet teisingi.
Taikliai paklausia autorius: ar reforma pasiekė tų tikslų, kurių siekė? Atrodo, kad reformuotojai nežino, nei ko siekė, nei ką pasiekė. Gal neužteko supratimo, kad darant reformą reikia nuolat sekti, kuria kryptimi ji vyksta. Neatrodo, kad SADM e yra žmogus, kuris tai seka. Apgailėtina.