Lapkričio 22 d. Divizijos generolo S. Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje vyko iškilmingas Lietuvos kariuomenės dienos minėjimas. Jame dalyvavo Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karybos istorijos skyriaus vedėja dr. Lina Kasparaitė – Balaišė, Aleksoto seniūnė Roberta Kuzmickienė, Aleksoto bendruomenės centro pirmininkė Steputė Račkauskienė ir LGGRTC darbuotojas, šaulys dr. Raimundas Kaminskas, kuris minėjimo dalyvius pasveikino LGGRTC generalinio direktoriaus dr. Arūno Bubnio vardu ir pristatė nuotraukų parodą apie apie I-ąjį gusarų/husarų kunigaikščio Jonušo Radvilos pulką (1919-1940).
Renginyje taip pat dalyvavo Karinių oro pajėgų orkestras, LKM kariai, darbuotojai ir klausytojai. Karinių oro pajėgų orkestras nuotaikingais kūriniais pasveikino visus Lietuvos kariuomenės dienos proga.
Renginio metu LKM kariams buvo suteikti aukštesni kariniai laipsniai, įteikti apdovanojimai ir padėkos.
Pirmasis Lietuvos raitelių- gusarų/husarų karinis vienetas – eskadronas pradėjo kurtis prie Kauno miesto komendatūros, toje vietoje kur buvo vokiečių arklidės Ukmergės pl. Nr 9 (dabar Savanorių pr. Nr.7 pastato kiemas) 1919 m. sausio 6-7 d.
1919-05-12 gen. Silvestro Žukausko (1860-1937) įsakymu Nr. 3 iš įvairių raitelių dalių buvo pradėtas formuoti 1-asis lietuvių raitelių pulkas (1919.05.12–1919.10.24).
Pirmuoju pulko vadu buvo paskirtas mjr. Gustav Hoeger. Pulko štabas kūrėsi pulko kareivinėse prie dabartinio Radvilėnų plento Kaune.
Pulko kariai dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės kovose prieš bolševikus, bermontininkus, lenkų kariuomene ir Klaipėdos sukilimo operacijose.
Nuo 1919-07-01 buvo paskirtas antrasis pulko vadas plk. Pranas Jackevičius (1877-1938), kuris šiam pulkui vadovavo iki 1920-07-10, o vėliau nuo 1926.01.01 iki 1932.07.22. Trečiasis pulko vadas buvo plk. Juozas Litvinas (1882-1925), kuris kariniam vienetui vadovavo trumpai nuo 1920-07-10 iki 1920-08-22. Gen. Povilas Plechavičius (1890 – 1973) pulkui vadovavo nuo 1921 iki 1924 m.
Plk. ltn. Juozas Bačkus (1899-1942) nuo 1932-09-01 iki 1934-06-02. Plk. Aloyzas Valušis (1901-1998) nuo 1934-06-21 iki 1939-04-04. Paskutinis vadas iki sovietams okupuojant Lietuvą buvo plk. Izidorius Karaunaitis (1899-1964).
Keitėsi ir pulko pavadinimas: 1-asis raitelių pulkas (1919.10.25–1921.07.09), 1-asis kavalerijos pulkas (1921.07.10–1922.03.31), 1-asis gusarų pulkas (1922.04.01–1927.09.24), 1-asis gusarų Didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulkas (1927.09.25–1939.10.06) 1-asis husarų kunigaikščio Jonušo Radvilos pulkas (1939.10.07–1940.07.24).
1927.09.25 Lietuvos Respublikos prezidentas A. Smetona įteikė pulkui vėliavą su šūkiu: „Nugalėsime ar mirsim“.
Karių kepurės buvo raudonos. Munduras pilkai žalsvas, apykaklės trikampiai, balti, su Gedimino stulpais, kantai ir rankovių antsiuvai (iki 1931 m.) balti, kelnės raudonos, husariškos, su baltu kantu, batai su rozetėmis aulo viršuje.
1931 m. pulkas buvo pirmasis Lietuvos tarpukario kariuomenėje kaip skiriamąjį ženklą antpečiuose pradėjęs naudoti pulko globėjo – Jonušo Radvilos monogramą „JR“ su kunigaikščio karūna.
