Vienas paslaptingiausių reiškinių žmogaus gyvenime yra intuicija – mažai suprantama racionalaus gyvenimo pusė. Tai tiesos suvokimas ne stebint pasaulį, o tiesiog kylant idėjai.
Mes visi daug ką žinome nežinodami, kaip ir kodėl žinome. Daug gerų idėjų nežinant kaip kyla miegant, vaikštant miške ar dirbant kitą darbą.
Geros idėjos ateina skirtingiems žmonėms vienu metu. Ne vienas fizikos dėsnis buvo atrastas tarsi kažkam pasiuntus vienu metu mintį keliems mokslininkams.
Psichologas David G. Myers knygoje „Intuition: Its Powers and Perils“ (Intuicija; jos galios ir pavojai) parodo, kad mūsų gebėjimas pažinti pasaulio reiškinius betarpišku įžvalgumu be stebėjimo ar pagrindo yra mūsų mąstymo sudedamoji dalis, kaip analitinė logika.
Intuicija yra subtilus suvokimas ir mokymasis – žinojimas nežinant, kaip žinote. Šachmatininkai dažnai žino teisingą ėjimą neapskaičiavę ėjimų, nežinodami, kaip jie žino.
Aš kažkaip žinodavau, kokius mokslinius tyrimus plėtoti laboratorijoje ir kokiuose kristaluose kokių savybių ieškoti.
Intuicija lemia sėkmę. Teoretikai dažnai kažkaip žino, kaip išspręsti sudėtingą teorinę fizikos problemą, sukurti reiškinio modelį. Intuicija aplanko tuos, kurie yra pasiruošę ją suprasti.
Žmonės, gerai išlavinti analizuoti veido išraišką, sugeba atpažinti melą. Dauguma mūsų neatpažįstame melo, nes mes labai pasikliaujame tuo, ką žmonės sako, o ne ką jie daro. Žmonės pažeistomis smegenimis yra mažiau dėmesingi kalbai, todėl lengviau atpažįsta melą. Patyrę insultą iš veido išraiškos atpažįsta 73 proc. melagių.
Nors mokslas vengia nagrinėti intuiciją dėl daugelio jos rizikų, verta prisiminti, kad intelektas ir intuicija vienas kitą papildo, bet ne konkuruoja. Intelektas yra varomas intuicijos, o intuicija yra valdoma intelekto.
Be intelekto mes nesugebėtume spręsti sudėtingos socialinės dinamikos ir moralės dilemų. Mes visi turime savo tamsiąją dar mažai suprantamą pusę. Bet mums jos reikia! Tai pusė to, kas mes esame. Ji nėra negraži. Ji žmogiška. Joje slypi didžioji mūsų gebėjimų dalis.
Intuicija yra tada, kai mūsų protas, mums to nežinant, sugeba atlikti atmintyje daugybę galimų ėjimų į priekį per 1 sekundę.
Būtinos sąlygos: reikia turėti proto ir tuo pat metu girdėti savo pasąmonės balsą.
Gintautai, tikriausiai norėjote pasakyti „Angelas Sargas”. Kitaip gali pasirodyti, kad kalbate apie Angelą Merkel, kuri jokia intuicija nepasižymėjo. Ta Anele, priešingai, lyg ir norėdama aprūpinti verslą darbo jėga, sujaukė tautos, gimtinės, valstybės ir gimtinės sąvokas.
O intuicija, arba paprasčiau pasakius, nuojauta, žmoniją ne kartą gelbėjo nuo nelaimių. Blogai, kad šiuolaikiniai diletantai, kurių masė vis auga, nesugeba jos jausti. Atitrūkimas nuo gimtinės, nuo gamtos žmonijos raidai atsiliepia vis skaudžiau.
Kas gali paneigti, kad intuicija yra tai ką siūlo Angeles sargas? Iš savo patirties tokių pavyzdžių turiu.