Prof. Jonas Grigas .Yra pražūtinga naudoti žodį NEMOKAMAI
Klaidinančios interneto metaforos.
Mūsų skaitmeniniame ryšių pasaulyje tokios metaforos, kaip „debesija“, „išmanusis“ ar „daiktų internetas“ yra galingi žmonių techno-socialinės inžinerijos įrankiai, kurie formuoja pokalbius ir tikėjimą tikrove, įamžina iliuzijas ir kuria nusiraminimą. Metaforos yra visur esančios ir fundamentinės žmonėms palaikyti santykius, suprasti ir patirti pasaulį. Tačiau jos yra netobulos, jos būtinai pabrėžia kažko dalinį vaizdą.
Skaitmeninių technologijų metaforos daugiau slepia nei atskleidžia, iškreipdamos pokalbius, lūkesčius ir supratimą ryšio tarp technologijų ir žmonijos. Imkime keletą pavyzdžių.
Kartais vartojamas žodis debesija. Žmonės visame pasaulyje vieni su kitais susiję vietiniais interneto tinklais ir debesija. Pavyzdžiui, asmuo A per internetą ir debesiją susijungia su asmeniu B tolimoje šalyje. Kas vyksta debesijoje? Joje įvairūs tinklai sujungti tarpusavyje apsikeisti informacija ir nustato jos maršrutą, bet daugumai žmonių šios detalės nerūpi ir jiems yra per sudėtingos suprasti. Debesija yra tarsi juodoji dėžė, kurioje yra sukrautas ir paslėptas sudėtingumas.
Bet debesija nėra tik vaizdas interneto piešinio centre. Ji naudojama apibūdinti kitų paslaugų tiekėjų šeimininką šalia tinklo sujungimo, maršruto nustatymo ir taip toliau. Kai žmonės kreipiasi į debesiją, duomenų saugojimą ar skaičiavimą, jie kreipiasi į šių paslaugų juodąsias dėžes. Galima būtų žodį debesija pakeisti žodžiais „kažkieno kito kompiuteris.“ Norint pamatyti skirtumą, pagalvokite apie tai, kodėl yra svarbus jūsų fotografijų, elektroninių laiškų ar kitų duomenų saugojimas kažkieno kito kompiuteryje? Jums turėtų rūpėti paslaugos tiekėjo ir kompiuterio savininko patikimumas. Jie nebūtinai yra tie patys!
Jums turėtų rūpėti, ar šie kompiuteriai yra saugūs, kur jie randasi (kokiose šalyse?) ir kas dar gali prie jų prieiti. Tik geriau suprasdami šias paslaugas mes galime įvertinti, ką reiškia išorinė atmintis ir ką ji daro, kas ir kokią galią įgyja ir kaip tokia išorinė atmintis gali paveikti mūsų pagrindines žmoniškąsias galimybes.
Kitas madingas skaitmeninių technologijų žodis yra išmanusis — išmanusis telefonas, išmanusis automobilis, išmanioji apranga, išmanusis skrudintuvas, išmanusis tinklelis (radijo) ir taip toliau. Šie ir daug kitų priemonių, vadinamų išmaniomis, turi bendra tik tai, kad jos savyje turi duomenis ir skaičiavimo galią ir gali padidinti funkcionalumą. Metafora apeliuoja į mūsų polinkį sužmoginti technologijas. Mes priskiriame protą įrankiams net suprasdami, kad jis yra dirbtinis. Bet dirbtinis protas, kaip jis veikia (ar neveikia), kas jį turi ar valdo ir daug kitų detalių yra paslėptos juodoje dėžėje.
Žodis išmanusis jungia skirtingas dirbtinio proto rūšis ir sunku įvertinti jų skirtumą. Išmanusis skrudintuvas radikalai skiriasi nuo išmaniojo automobilio. Bet toks žodis yra galinga priemonė pritraukti investuotojus, parduoti prekes ir palengvinti kelią greitai technologinei naujovei. Išmanusis atrodo neabejotinai geras, daug geresnis nei neišmanus. Žodis išmanusis užburia pirkėjus. Nenustebčiau, jei greitai pasirodytų išmanieji batai ar išmaniosios kepurės.
Bet neišmani technologija kartais yra geresnė. Grynieji pinigai, pavyzdžiui, yra labai patogi neišmani technologija. Bet išmani/neišmani dichotomija (skirstymas į dvi dalis) pati yra ganėtinai neišmani. Išmanumo įvertinimas priklauso nuo technologijos, žmonių ir konteksto. Atidaryk juodąją dėžę ir kritiškai pagalvok, kas yra išmanus, kodėl ir kokiam tikslui.
Trečias madingas terminas yra daiktų internetas. Internetas jungia žmones. Nuostabi socialinė interneto vertė yra priskirtina žmonėms, bendraujantiems vienas su kitu, ar tai būtų finansų pervedimas, socialinis bendravimas, politiniai debatai ar daugybė kitų naujoviškų ir kūrybingų veiklų.
Daiktų internetas yra galinga metafora, kuri žmones pakeičia daiktais. Šie daiktai yra jutikliai, telefonai, įrenginiai, automobiliai, namai ir taip toliau — visi įsivaizduojamos išmaniosios techno-socialinės aplinkos komponentai. Kur žmonės eina? Jie išblanksta fone kaip pasyvūs vartotojai, persisotinę tariamai išmania techno-socialine sistema, sunkiai atskiriama nuo įrenginių ir kitų programuojamų ir naudojamų įrankių.
Ir paskutinis madingas magiškas angliškas žodis yra free (nemokamai). Ilgai šį žodį supratau taip, kaip parašyta, maniau kad nemokamai yra nemokamai, kad nemokamos programos internete yra tikrai nemokamos.
Bet taip nėra. Pabandyk ją atsisiųsti ir bus pareikalauta pirkti. Yra pražūtinga naudoti žodį nemokamai apibūdinant tiesioginį interneto turinį ar paslaugas. Metafora veikia, nes tiesioginis (online) turinys ir paslaugos kartais yra nemokamos siaurąja prasme. Bet turėkite omenyje, kad viskas turi kainą. Nemokamumo mitas suformavo milijonų tikėjimą, preferencijas ir viltis ir tai suka kapitalizmo ratą.
Pakeiskite žodį „nemokamai“ žodžiais „mokestis už programą ar duomenis“, „mokestis už dėmesį, darbą, pasitikėjimą ar jūs nuomonę.“ Taip įvertinsite, kas slepiasi juodojoje dėžėje. Išmaniųjų technologijų fetišavimas stumia žmoniją į riziką.
Mums kolektyviai veržiantis link išmaniųjų techno-socialinių sistemų, kurios efektyviai valdo vis daugiau mūsų gyvenimo, mes per daug rizikuojame tuo, kas mus daro žmonėmis ir vis labiau tampame nuspėjami, ir dar blogiau, programuojami, kaip paprasčiausi mašinos sraigteliai.
