Šiandien mus užplūdo plastikai. Jie yra visur – nuo namų apyvokos daiktų ir pakuočių iki automobilių ir medicinos prietaisų. Dėl jų universalumo, ilgaamžiškumo ir ekonomiškumo jie yra būtini įvairiose pramonės šakose. Plastikai yra sintetinės arba pusiau sintetinės medžiagos, pagamintos iš polimerų, kurie yra ilgos molekulių grandinės, gaunamos iš naftos, gamtinių dujų ar kitų organinių šaltinių.
2011 m. knygos „Plastikas: toksiška meilės istorija“ autorė Susan Freinkel rašo, kad plastiko istorija prasidėjo 1860-aisiais, kai Johnas Wesley Hyattas, ieškodamas biliardo kamuoliams pakaitalo, susidūrė su celiulioze.
Pirmąjį sintetinį plastiką bakelitą 1907 m. sukūrė Belgijos chemikas Leo Baekelandas, kuris ieškojo alternatyvos elektros kabelių izoliacijai. Bakelitas greitai pateko į daugybę produktų, įskaitant radijo imtuvų, papuošalų ir telefonų korpusus.
XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje mokslininkai suprato plastiko cheminę prigimtį. Vokiečių chemikas Hermannas Staudingeris 1953 m. buvo apdovanotas Nobelio chemijos premija už polimerų tyrimus. Antrasis pasaulinis karas smarkiai padidino plastikų paklausą. Karo paklausai išsekus, plastiko pramonė pradėjo tiekti savo gaminius žmonėms. Šiandien egzistuoja dešimtys tūkstančių plastikinių junginių. Pasaulyje per metus pagaminama daugiau nei 380 milijonų tonų plastiko.
Pasekmės
Didžiausias plastikų keliamas iššūkis yra jų poveikis aplinkai, nes dauguma plastikų nėra biologiškai skaidūs ir gali suirti nuo šimtų iki tūkstančių metų. Plastikas gali suskilti į mikroplastiką, užteršti dirvožemį, vandenį ir orą ir kelti pavojų laukinei gamtai ir žmonių sveikatai.
Milijonai tonų plastiko išmetami į vandenynus. Kai kuriose vandenynų vietose kvadratiniame kilometre plūduriuoja pusė milijono plastikinių daiktų. Jie žudo žuvis ir paukščius. Plastiko aptinkama beveik visur – aukštai Everesto sniege ir jūros dugne. Plastikai yra esminis kelionės nuo medžiagų stebuklo iki aplinkos neigiamo poveikio pavyzdys.
Polichlorinti bifenilai, naudingi elektronikos izoliatoriai, patekę į aplinką gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant vėžį. Junginiai, leidžiantys maistui išslysti iš virtuvinių keptuvių neprilipus, priklauso šeimai, kuri užsitarnavo „amžinų chemikalų“ titulą už polinkį nesuirti.
Plastiko yra visur
Jis suvynioja mūsų maistą, užpildo mūsų spintas ir įsėlina į kosmetiką. Per pastaruosius dešimtmečius plastiko gamyba smarkiai išaugo. Daugiau nei pusė visų kada nors pagamintų plastikų buvo pagaminta nuo 2002 m. Mokslininkai atranda, kaip giliai jis pateko į mūsų kūną.
Naujas tyrimas, paskelbtas žurnale „Nature Medicine“, žmogaus smegenų audiniuose aptiko mažyčių plastiko fragmentų, vadinamų nanoplastikais. Rasti lygiai buvo šokiruojantys. Tyrėjai išanalizavo 2024 m. paimtus mėginius ir palygino juos su 2016 m. Plastiko dalelių koncentracija labai padidėjo. Naujausiuose mėginiuose buvo iki 4800 mikrogramų viename grame smegenų audinio. Galimas ryšys tarp nanoplastikų ir demencijos. Tyrimas parodė, kad demencija sergančių žmonių smegenyse buvo nuo trijų iki penkių kartų daugiau plastiko nei nesergančiųjų.
2019 metų Kanados tyrimas atskleidė, kad žmonės per metus suvartoja iki 52 000 mikroplastiko dalelių. Moksliniais tyrimais buvo aptikta mikroplastiko dalelių žmogaus plaučiuose, kepenyse, inkstuose ir net negimusiuose kūdikiuose. Daugelyje plastikų yra hormonų veiklą ardančių ir galimai vėžį sukeliančių cheminių medžiagų. 2024 m. atliktas tyrimas parodė, kad žmonės, kurių pagrindinėse arterijose yra mikroplastiko dalelių, dažniau patiria širdies priepuolį ar insultą.
„Daily Mail“ rašo, kad Norvegijos mokslininkai išbandė įvairias plastikines maisto pakuotes iš viso pasaulio ir išsiaiškino, kad beveik visose yra medžiagų, trukdančių organizmo hormonams ar medžiagų apykaitai. Tarp cheminių medžiagų buvo bisfenolis A ir ftalatai, kurie ardo hormonus. Šių mikroskopinių cheminių medžiagų poveikis susijęs su daugybe sveikatos problemų, tokių kaip nutukimas, diabetas, sumažėjęs vaisingumas ir tam tikros vėžio formos. „Mes radome net 9 936 skirtingų cheminių medžiagų viename plastikiniame gaminyje, naudojamame kaip maisto pakuotės“, – sakė Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto biologijos profesorius Martinas Wagneris. Naujausioje „Consumer Reports“ ataskaitoje nustatyta, kad 99 procentuose iš 85 išbandytų maisto produktų ir gėrimų buvo cheminių medžiagų, naudojamų plastikui padaryti lankstesnį ir patvaresnį.
Ar įmanoma išvengti plastiko?
„Dagens.com“ rašo, kad išvengti plastiko jau neįmanoma. Jo yra ore, kuriuo kvėpuojame, maiste, kurį valgome, ir vandenyje, kurį geriame. Kai plastiko atliekos skyla, jos išsiskiria mikroplastiką ir nanoplastiką, kurie patenka į žmogaus organizmą. Daugelis įmonių nesirūpina poveikiu aplinkai ir toliau gamina didžiulius kiekius plastiko.
Mokslininkai siekia geriau suprasti plastiko keliamą pavojų žmonių sveikatai. Informuotumo didinimas ir politikos pokyčių skatinimas yra esminiai žingsniai sprendžiant didėjančią plastiko taršos krizę.
Nereikia čia panikuoti, juk klimato kaita kuri kilo nuo gyvulių bezdėjimo žymiai svarbiau….