Kiek matomosios šviesos yra visatoje?
Pagal dabartinę sampratą visata gimė maždaug prieš 13,7 milijardų metų ir pirmuosius kelis šimtus milijonų metų buvo tuščia ir beformė.
Tada visata virto žvaigždžių gamybos mašina, sukūrusi trilijonus trilijonų žvaigždžių, išsklaidytų trilijonuose galaktikų. Ir dabar mokslininkai, pasitelkę NASA Fermio erdvės teleskopą, įvertino visą visatos žvaigždžių sukurtą šviesą. Šią šviesą NASA vadina ultravioletinės, matomosios ir infraraudonosios visatos žvaigždžių skleidžiamos šviesos fonu arba kosminiu rūku.
Bet kokia žvaigždžių šviesa, kuri sklinda iš jos galaktikos, įskaitant mūsiškę, tampa dalimi šios foninės šviesos. Kai tolimųjų galaktikų juodosios bedugnės išsviedžia didelės energijos daleles Žemės kryptimi, jų fotonai taip pat palieka matomus pėdsakus kosminiame rūke.
Žurnale Science JAV Clemson universiteto astrofizikai teigia išmatavę minėtu Fermio teleskopu visą šviesą kosminiame rūke. Jie suskaičiavo, kad nuo visatos gimimo žvaigždės paskleidė 4 x 10 laipsnyje 84 fotonų, arba 4 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 fotonų.
Žmonės niekada nematė ir nematys didžiosios šių fotonų dalies. Mes matome tik mažytę dalį mūsų galaktikos žvaigždžių šviesos, kuri atitiktų 60 vatų lemputės šviesą tamsoje už 4 kilometrų. Bet tai nereiškia, kad ji mums nesvarbi.
Žvaigždžių formavimasis yra didysis kosminis energijos virsmas į medžiagą ir metalus. Tai visatos variklis. Be žvaigždžių evoliucijos neturėtume esminių mūsų gyvybės elementų, kurie gaminasi žvaigždžių branduoliniuose reaktoriuose ir išsklaidomi į erdvę. Iš tų žvaigždėse gimusių elementų atomų mes esame sudaryti. Todėl esame žvaigždžių vaikai.
Ne mes esame kosmose, kosmosas yra mumyse. Tačiau apie tai daugiau žino Lietuvos astronomai.
